Atgal
AR EUROPOS SĄJUNGA GALI PAKEISTI NATO?
Valstybių suverenitetas – aukščiau
Pasibaigus II Pasauliniam karui ir siekiant, kad pasaulyje neįsigalėtų nei viena valstybė, 1945 metais buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, atvira visoms pasaulio valstybėms. Vieni pagrindinių šios organizacijos puoselėjamų valstybių tarpusavio sugyvenimo principų: valstybių suverenios lygybės ir taikaus ginčų sprendimo principai.
Valstybės šiuos principus įgyvendina arba tiesiogiai, užmegzdamos ir palaikydamos santykius su kitomis valstybėmis, arba sujungdamos savo jėgas ir pastangas ir sukurdamos tarptautines organizacijas. Iškart po JTO įsikūrimo, pradėjo kurtis ir kitos platų valstybių ratą apimančios organizacijos: politiniam bendradarbiavimui Europoje skatinti įsikūrė Europos Taryba (nepainiokite su Europos Sąjunga!), ekonominiam – Europos anglių ir plieno bendrija ir Europos ekonominė bendrija (šios tapo Europos Sąjunga), o bendradarbiavimui karinėje ir gynybos srityse – NATO.
NATO ir Konstitucija
Nepaisant daugybės organizacijų, pagrindiniais tarptautinių santykių dalyviais išliko ir tebelieka valstybės. Vienas valstybės požymių yra suverenitetas, t. y., nepriklausomybė sprendžiant vidaus ir išorės klausimus. Net ir dalyvaudamos tarptautinių organizacijų veikloje, valstybės jo nepraranda (tam tikrais labai retais atvejais, kaip ES, kai kurias suvereniteto dalis valstybės tik „paskolina“ organizacijai, bet tai nėra amžina, ką gerai iliustruoja Brexit pavyzdys). Taigi, jei valstybės ką nors susitaria tarpusavyje, toks susitarimas neturi prieštarauti valstybių Konstitucijoms ir kitiems teisės aktams: kodeksams, įstatymams ir pan.
Lietuvai 1992 m. priėmus Konstituciją (o tuo metu iš Lietuvos dar nebuvo pasitraukę visi Rusijos Federacijos kariniai daliniai), šioje įrašyta ir nuostata, kad Lietuvos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių. Prieš stojant į NATO, buvo iškilusi rimta diskusija, ar tokia nuostata neužkerta kelio kitoms valstybėms ginti Lietuvą karinėms priemonėms. Tačiau teisininkai išaiškino, jog kitų NATO valstybių kariai atvyksta į Lietuvą tik laikinai ir nekuria savo bazių, taigi Konstitucija šiuo atveju nėra pažeidžiama.
Karinių pajėgų buvimas kitoje valstybėje
Vienas iš valstybių suvereniteto elementų yra ir tai, kad vienos valstybės karinės pajėgos neturi teisės būti kitoje valstybėje be jos sutikimo – dauguma Europos valstybių, patyrusių karų ir okupacijų, ypač jautriai žiūri į šį klausimą.
Įkūrus NATO ir susitarus teikti viena kitai karinę pagalbą, iškilo būtinybė nustatyti, kokiomis sąlygomis vienos valstybės karinės pajėgos gali būti pakviečiamos padėti gintis kitai valstybei ir laikinai būti jos teritorijoje. Nepaisant draugiškų santykių tarp NATO valstybių, tokias sąlygas reikėjo surašyti ir teisiškai, nustatant, kaip ir prieš ką atsakys pakviesti kitų valstybių kariai, jei svečiuose pridarys žalos, pvz., gatvėje sukels avariją arba ištryps kieno nors gėles. Tokie susitarimai dėl karinių pajėgų statuso (angl. Status of Forces Agreement, SOFA) nėra vien NATO ypatumas, tačiau NATO valstybės būtinai sudaro tokius susitarimus.
NATO vs Europos Sąjunga?
Didelė dalis NATO valstybių kartu yra ir Europos Sąjungos narėmis. Vis dažniau pasigirstant kalbų apie bendrų ES karinių pajėgumų kūrimą, kyla ir klausimų, ar tai nedubliuos (ir nesusilpnins) NATO. Tačiau ES yra visų pirma ekonominė valstybių sąjunga, gynyba nėra jos veiklos sritis. Net pačioje ES sutartyje aiškiai įrašyta, jog net jei Europos Sąjungoje ir gimtų kokios nors naujos iniciatyvos karinėje ir gynybos srityje, valstybių įsipareigojimai pagal NATO sutartį bus viršesni už ES reikalavimus.
Pasibaigus II Pasauliniam karui ir siekiant, kad pasaulyje neįsigalėtų nei viena valstybė, 1945 metais buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, atvira visoms pasaulio valstybėms. Vieni pagrindinių šios organizacijos puoselėjamų valstybių tarpusavio sugyvenimo principų: valstybių suverenios lygybės ir taikaus ginčų sprendimo principai.
Valstybės šiuos principus įgyvendina arba tiesiogiai, užmegzdamos ir palaikydamos santykius su kitomis valstybėmis, arba sujungdamos savo jėgas ir pastangas ir sukurdamos tarptautines organizacijas. Iškart po JTO įsikūrimo, pradėjo kurtis ir kitos platų valstybių ratą apimančios organizacijos: politiniam bendradarbiavimui Europoje skatinti įsikūrė Europos Taryba (nepainiokite su Europos Sąjunga!), ekonominiam – Europos anglių ir plieno bendrija ir Europos ekonominė bendrija (šios tapo Europos Sąjunga), o bendradarbiavimui karinėje ir gynybos srityse – NATO.
NATO ir Konstitucija
Nepaisant daugybės organizacijų, pagrindiniais tarptautinių santykių dalyviais išliko ir tebelieka valstybės. Vienas valstybės požymių yra suverenitetas, t. y., nepriklausomybė sprendžiant vidaus ir išorės klausimus. Net ir dalyvaudamos tarptautinių organizacijų veikloje, valstybės jo nepraranda (tam tikrais labai retais atvejais, kaip ES, kai kurias suvereniteto dalis valstybės tik „paskolina“ organizacijai, bet tai nėra amžina, ką gerai iliustruoja Brexit pavyzdys). Taigi, jei valstybės ką nors susitaria tarpusavyje, toks susitarimas neturi prieštarauti valstybių Konstitucijoms ir kitiems teisės aktams: kodeksams, įstatymams ir pan.
Lietuvai 1992 m. priėmus Konstituciją (o tuo metu iš Lietuvos dar nebuvo pasitraukę visi Rusijos Federacijos kariniai daliniai), šioje įrašyta ir nuostata, kad Lietuvos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių. Prieš stojant į NATO, buvo iškilusi rimta diskusija, ar tokia nuostata neužkerta kelio kitoms valstybėms ginti Lietuvą karinėms priemonėms. Tačiau teisininkai išaiškino, jog kitų NATO valstybių kariai atvyksta į Lietuvą tik laikinai ir nekuria savo bazių, taigi Konstitucija šiuo atveju nėra pažeidžiama.
Karinių pajėgų buvimas kitoje valstybėje
Vienas iš valstybių suvereniteto elementų yra ir tai, kad vienos valstybės karinės pajėgos neturi teisės būti kitoje valstybėje be jos sutikimo – dauguma Europos valstybių, patyrusių karų ir okupacijų, ypač jautriai žiūri į šį klausimą.
Įkūrus NATO ir susitarus teikti viena kitai karinę pagalbą, iškilo būtinybė nustatyti, kokiomis sąlygomis vienos valstybės karinės pajėgos gali būti pakviečiamos padėti gintis kitai valstybei ir laikinai būti jos teritorijoje. Nepaisant draugiškų santykių tarp NATO valstybių, tokias sąlygas reikėjo surašyti ir teisiškai, nustatant, kaip ir prieš ką atsakys pakviesti kitų valstybių kariai, jei svečiuose pridarys žalos, pvz., gatvėje sukels avariją arba ištryps kieno nors gėles. Tokie susitarimai dėl karinių pajėgų statuso (angl. Status of Forces Agreement, SOFA) nėra vien NATO ypatumas, tačiau NATO valstybės būtinai sudaro tokius susitarimus.
NATO vs Europos Sąjunga?
Didelė dalis NATO valstybių kartu yra ir Europos Sąjungos narėmis. Vis dažniau pasigirstant kalbų apie bendrų ES karinių pajėgumų kūrimą, kyla ir klausimų, ar tai nedubliuos (ir nesusilpnins) NATO. Tačiau ES yra visų pirma ekonominė valstybių sąjunga, gynyba nėra jos veiklos sritis. Net pačioje ES sutartyje aiškiai įrašyta, jog net jei Europos Sąjungoje ir gimtų kokios nors naujos iniciatyvos karinėje ir gynybos srityje, valstybių įsipareigojimai pagal NATO sutartį bus viršesni už ES reikalavimus.
Atgal
SKAITINIAI
Pirmą kartą rengiamas NATO egzaminas kviečia pasitikrinti žinias ir aplankyti NATO būstinę Briuselyje
Ką viskis ir fokstrotas turi bendro su NATO?
NATO PRADŽIA: UŽKIRSTI KELIĄ KOMUNIZMO IR NACIZMO ŠMĖKLOMS
KAS PAGREITINO JAV ĮSITRAUKIMĄ Į NATO?
VISA TIESA APIE NATO SUTARTIES 5 STRAIPSNĮ
KOKIŲ PAREIGŲ NATO NIEKADA NEIS JAV ATSTOVAS?
AR EUROPOS SĄJUNGA GALI PAKEISTI NATO?
KAS PIRMASIS PIKTINOSI NEPAKANKAMU GYNYBOS FINANSAVIMU EUROPOJE? (TAI NEBUVO D. TRUMPAS)
NATO NAUJAME TŪKSTANTMETYJE
4 SVARBIAUSI NATO DOKUMENTAI XX AMŽIUJE
