Atgal
NATO PRADŽIA: UŽKIRSTI KELIĄ KOMUNIZMO IR NACIZMO ŠMĖKLOMS
Aljanso įkūrimas
Antrasis Pasaulinis Karas nusinešė beveik 40 milijonų europiečių gyvybes, daug liko be stogo virš galvos. Bijota, jog daugybėje miestų teberūkstantys griuvėsiai – puiki terpė atgimti nacizmui arba atslinkti kol kas rytuose tyliai sau pypkę rūkančiam komunizmui (ši grėsmė ypač padidėjo po 1948 m. įvykusio komunistinio perversmo Čekoslovakijoje ir Vakarų Berlyno blokados). Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas sudarė tarpusavio gynybos sutartį, numačiusią, jog užpuolus bet kurią iš šių šalių kitos privalėtų atskubėti į pagalbą. Tiesa, visų šių nuo karo nukentėjusių šalių gynybos pajėgumai buvo menki ir nebūtų sustabdę sovietų tankų, šiems pajudėjus į Vakarus. Todėl į Europos gynybos sistemą siekta įtraukti ir JAV, įgyvendinusias ekonominę Europos atkūrimo programą (labiau žinomą Maršalo plano vardu).
Po derybų ir įtikinėjimų, 1949 metų balandį dvylika valstybių (Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Portugalija) Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį (kartais vadinamą ir Vašingtono sutartimi), kuria ir buvo įkurta Šiaurės Atlanto organizacija (arba NATO). Tų pačių metų rugpjūčio 24 dieną Sutartis, sukurianti kolektyvinės gynybos sistemą – kai vienos iš pasirašiusių valstybių užpuolimas reiškia ir kitų valstybių užpuolimą,– įsigaliojo.
Įtampos su Rytų bloku stiprėjimas
Savaime suprantama, Sovietų Sąjunga buvo nepatenkinta bloko sukūrimu. Dar didesnį jos nepasitenkinimą sukėlė Vakarų Vokietijos (VFR) įtraukimas į Aljansą. Pralaimėjusi II Pasaulinį karą ir nuginkluota, Vokietija tebebuvo svarbi taikai Europoje užtikrinti, ypač dėl savo padėties arti rytų bloko sienų ir dėl potencialiai didelių karinių pajėgų. Taigi Vakarų bloko prižiūrima Vakarų Vokietija 1955 metais prisijungė prie NATO, taip iššaukdama Varšuvos pakto organizacijos įkūrimą Rytų bloke. Tiesa, Vokietijos priėmimu iki galo nebuvo patenkinta ir pastarojo šimtmečio jos priešininkė (o dabar – sąjungininkė Aljanse) Prancūzija, oficialaus Vokietijos vėliavos pakėlimo proga net atsisakiusi groti jos himną (nes pastarasis esą priminė nacių laikus). Kitas Prancūzijos nepasitenkinimo šaltinis buvo JAV ir Jungtinės Karalystės vaidmuo Aljanse, kuris išsyk buvo didesnis nei kitų valstybių.
Prancūzijos pasitraukimas
Nepavykus išsiderėti daugiau galių NATO sprendimų priėmime, 1966 metais Prancūzija pasitraukė iš karinės NATO struktūros (nors civilinėje NATO veikloje ir toliau aktyviai dalyvavo) bei paprašė iš jos teritorijos patraukti viską, kas susiję su šia karine struktūra, įskaitant ir NATO vadavietes. Tikintis, jog prancūzai greitai persigalvos (persigalvojo negreitai – tik 2009 metais), vadavietės perkeltos netoli, į Belgiją: Jungtinių sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė (Supreme Headquarters Allied Powers Europe, SHAPE) iš Rokankūro (Rocquencort) į Monsą, o visos organizacijos būstinė perkelta iš Paryžiaus į Briuselį. Pastarajame įsikūrė greitai suręstuose kareivines primenančiuose pastatuose, iš kurių į naują, kitoje gatvės pusėje esančią būstinę persikraustė tik 2017 metais.
Dabar apie NATO žinote daugiau! Registruokitės dalyvauti NATO egzamine, kuris vyks jau kovo 29 dieną ir laimėkite kelionę į NATO būstinę Briuselyje. Visa informacija apie egzaminą www.nato70.lt.
Antrasis Pasaulinis Karas nusinešė beveik 40 milijonų europiečių gyvybes, daug liko be stogo virš galvos. Bijota, jog daugybėje miestų teberūkstantys griuvėsiai – puiki terpė atgimti nacizmui arba atslinkti kol kas rytuose tyliai sau pypkę rūkančiam komunizmui (ši grėsmė ypač padidėjo po 1948 m. įvykusio komunistinio perversmo Čekoslovakijoje ir Vakarų Berlyno blokados). Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas sudarė tarpusavio gynybos sutartį, numačiusią, jog užpuolus bet kurią iš šių šalių kitos privalėtų atskubėti į pagalbą. Tiesa, visų šių nuo karo nukentėjusių šalių gynybos pajėgumai buvo menki ir nebūtų sustabdę sovietų tankų, šiems pajudėjus į Vakarus. Todėl į Europos gynybos sistemą siekta įtraukti ir JAV, įgyvendinusias ekonominę Europos atkūrimo programą (labiau žinomą Maršalo plano vardu).
Po derybų ir įtikinėjimų, 1949 metų balandį dvylika valstybių (Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Portugalija) Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį (kartais vadinamą ir Vašingtono sutartimi), kuria ir buvo įkurta Šiaurės Atlanto organizacija (arba NATO). Tų pačių metų rugpjūčio 24 dieną Sutartis, sukurianti kolektyvinės gynybos sistemą – kai vienos iš pasirašiusių valstybių užpuolimas reiškia ir kitų valstybių užpuolimą,– įsigaliojo.
Įtampos su Rytų bloku stiprėjimas
Savaime suprantama, Sovietų Sąjunga buvo nepatenkinta bloko sukūrimu. Dar didesnį jos nepasitenkinimą sukėlė Vakarų Vokietijos (VFR) įtraukimas į Aljansą. Pralaimėjusi II Pasaulinį karą ir nuginkluota, Vokietija tebebuvo svarbi taikai Europoje užtikrinti, ypač dėl savo padėties arti rytų bloko sienų ir dėl potencialiai didelių karinių pajėgų. Taigi Vakarų bloko prižiūrima Vakarų Vokietija 1955 metais prisijungė prie NATO, taip iššaukdama Varšuvos pakto organizacijos įkūrimą Rytų bloke. Tiesa, Vokietijos priėmimu iki galo nebuvo patenkinta ir pastarojo šimtmečio jos priešininkė (o dabar – sąjungininkė Aljanse) Prancūzija, oficialaus Vokietijos vėliavos pakėlimo proga net atsisakiusi groti jos himną (nes pastarasis esą priminė nacių laikus). Kitas Prancūzijos nepasitenkinimo šaltinis buvo JAV ir Jungtinės Karalystės vaidmuo Aljanse, kuris išsyk buvo didesnis nei kitų valstybių.
Prancūzijos pasitraukimas
Nepavykus išsiderėti daugiau galių NATO sprendimų priėmime, 1966 metais Prancūzija pasitraukė iš karinės NATO struktūros (nors civilinėje NATO veikloje ir toliau aktyviai dalyvavo) bei paprašė iš jos teritorijos patraukti viską, kas susiję su šia karine struktūra, įskaitant ir NATO vadavietes. Tikintis, jog prancūzai greitai persigalvos (persigalvojo negreitai – tik 2009 metais), vadavietės perkeltos netoli, į Belgiją: Jungtinių sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė (Supreme Headquarters Allied Powers Europe, SHAPE) iš Rokankūro (Rocquencort) į Monsą, o visos organizacijos būstinė perkelta iš Paryžiaus į Briuselį. Pastarajame įsikūrė greitai suręstuose kareivines primenančiuose pastatuose, iš kurių į naują, kitoje gatvės pusėje esančią būstinę persikraustė tik 2017 metais.
Dabar apie NATO žinote daugiau! Registruokitės dalyvauti NATO egzamine, kuris vyks jau kovo 29 dieną ir laimėkite kelionę į NATO būstinę Briuselyje. Visa informacija apie egzaminą www.nato70.lt.
Atgal
SKAITINIAI
Pirmą kartą rengiamas NATO egzaminas kviečia pasitikrinti žinias ir aplankyti NATO būstinę Briuselyje
Ką viskis ir fokstrotas turi bendro su NATO?
NATO PRADŽIA: UŽKIRSTI KELIĄ KOMUNIZMO IR NACIZMO ŠMĖKLOMS
KAS PAGREITINO JAV ĮSITRAUKIMĄ Į NATO?
VISA TIESA APIE NATO SUTARTIES 5 STRAIPSNĮ
KOKIŲ PAREIGŲ NATO NIEKADA NEIS JAV ATSTOVAS?
AR EUROPOS SĄJUNGA GALI PAKEISTI NATO?
KAS PIRMASIS PIKTINOSI NEPAKANKAMU GYNYBOS FINANSAVIMU EUROPOJE? (TAI NEBUVO D. TRUMPAS)
NATO NAUJAME TŪKSTANTMETYJE
4 SVARBIAUSI NATO DOKUMENTAI XX AMŽIUJE
