Lietuvos įtakingiausieji 2017: verslininkų ir ekonomistų sąrašas

352

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių verslininkų, ekonomistų ir įmonių vadovų sąrašą.

Žurnalas „Reitingai“ aiškinosi, kas yra įtakingiausi verslininkai ir ekonomistai žinomų ir aukštas pareigas užimančių lietuvių akimis. Bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvioje apklausoje to klausė šalies gyventojų.

Kitaip nei ankstesniais metais, šiemet įtakingiausiųjų trejetukas ir vienoje, ir kitoje apklausoje visiškai sutapo.

Pagal jas įtakingiausiu šalyje verslo žmogumi laikytinas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Šalies elitas ir pernai įtakingiausiu išrinko bendrovės „Eika“ įkūrėją, nors pagal gyventojų apklausą jis buvo septintas.

Šiemet, kaip ir pernai, antru įtakingiausiu pripažintas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Trečioje vietoje – pagrindinis koncerno „MG Baltic“ akcininkas ir prezidentas Darius Mockus.

Į abiejų apklausų TOP10 taip pat pateko bendrovės „Hanner“ steigėjas ir vadovas Arvydas Avulis, pagrindinis „VP grupės“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Žinomų ir įtakingų visuomenės veikėjų vertinimu, tarp dešimties įtakingiausių yra Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis, „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas.



Visuomenės apklausoje įtakingiausių verslininkų ir ekonomistų dešimtuke taip pat atsidūrė „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, „Achemos grupės“ pagrindinė akcininkė Lyda Lubienė, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovas Antanas Bosas.

Kai kurie vienos ir kitos apklausos dalyviai į įtakingiausių sąrašus siūlė įtraukti juose nenurodytus verslininkus. Tarp jų minėti bendrovės „Fermentas“ steigėjas mecenatas Viktoras Butkus, jo žmona Danguolė, advokatas Rolandas Valiūnas (jis yra kitame įtakingiausiųjų sąraše) ir kt.

Dėmesys politikų vertinimams

Komentuodamas tyrimą apie įtakingiausius verslininkus ir ekonomistus žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipė dėmesį, kad tokiais laikomi tie, kurie panašiai kaip ir žurnalistai ar visuomenininkai dažniau šmėžuoja žiniasklaidoje.

„Pavyzdžiui, pirmoje ir antroje vietoje esantys R. Dargis ir G. Nausėda kone kiekvieną savaitę kalba per radiją, televiziją. Kai kurie skeptiškai vertina įvairius jų pranešimus, prognozes, bet žmonės jų klauso. Gal priima skeptiškai, bet jų nuomonė nėra nesvarbi“, – DELFI komentavo pašnekovas.

Jo teigimu, apklausiami respondentai akcentavo ir skyrė, kieno įtaka yra teigiama, o kieno neigiama. Pastabose taip ir prašydavo fiksuoti.

„Skaitytojams vertinga būtų atkreipti dėmesį, kurie verslininkai yra įtakingi politikų nuomone. Tai yra svarbu. Jei politikai sako, kad štai šie verslininkai, lobistai yra įtakingi, tai daug pasako, nes būtent jie priima sprendimus, įstatymus.

Žiūrint į įtakingiausių verslininkų ir ekonomistų sąrašą ne bendrai, kaip mano visi sudėjus, bet ir atskirai, kokie verslininkai daro įtaką politikams, gali paaiškėti niuansai, kas labiausiai veikia tokiomis nematomomis rankomis Seime, Vyriausybėje ar savivaldybėse“, – aiškino G. Sarafinas.

Anot jo, žiniasklaidoje pastebimi ekonomistai, taip pat verslo asociacijų vadovai gali turėti įtakos ne tik valstybinio masto sprendimams:

„Pavyzdžiui, kartais stebimasi, kokia yra tų kalbėtojų įtaka, bet jie gali inspiruoti tam tikrus dalykus. Nebūtinai valstybinės reikšmės, bet tiesiog paveikti žmonių nuotaikas dėl nekilnojamojo turto, valiutų keitimo, dėl kainų. Jie tai gali vien savo šneka kažką sukelti – paprastų žmonių susierzinimą ar veiksmus.“

Redaktoriaus pastebėjimu, palyginti praėjusiais metais, šiemet apklaustų respondentų vertinimu, sumažėjusi yra pagrindinio „VP grupės“ akcininko N. Numavičiaus, kuris išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, įtaka.

„Matyt, traukėsi ir žmonės tada atitinkamai ir įvertino. Iš vertintojų buvo galima jausti galbūt net tokį skepsį. Na, jis ir mokesčius ten moka, ten gyvena, o čia Lietuvoje palikta imperija eižėja. Pasakoju, ką žmonės šneka. Tiesiog sako, kad toks nusivylimas tuo verslininku jaučiamas ir kartu įtaka mažesnė. Taip dešimtukas subyrėjo“, – apibendrino G. Sarafinas.

Nustebino vienas šuolis

„Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas svarstė, kad panašūs tyrimai nebūtinai atspindi realią kai kurių asmenų įtaką:

„Apie stambių verslininkų ir stambių įmonių vadovų įtakingumą kalbėti sunkiausia, nes tai yra grupė, kuri ne tik nesiveržia į viešumą, bet dažnai netgi sąmoningai jos vengia.

Todėl ir pačiame sąraše gyventojai išskyrė tik maždaug 15–20 ryškesnių pavadžių. Kiek labiau visuomenei matomi analitikai-ekonomistai, pasisakantys įvairiomis ekonominėmis temomis.“

Direktoriaus vertinimu, pirmos verslininkų ir ekonomistų pozicijos įtakingiausiųjų sąraše nėra netikėtos.

„Labiau netikėtas „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos šuolis. Tačiau žinant šios įmonės svorį ir neįtikėtiną „Lietuvos geležinkelių“ transformaciją pastaraisiais metais, nedrįsčiau teigti, kad jis tą poziciją užima nepelnytai.

Anot I. Zoko, reikia pripažinti, kad daugumai žmonių sunkoka įvardyti išties įtakingus verslo atstovus.

„Tam, matyt, reikia turėti ir neviešos informacijos, kuri į žiniasklaidą patenka tik kilus įvairiems skandalams. Tačiau labai norėtųsi, kad bent tarp suvokiamų įtakingiausiųjų būtų kuo daugiau modernių technologijų verslų atstovų bei šiuolaikinės vadybos guru, kad modernią Lietuvą kuriančių verslininkų mintys pasiektų ne tik verslo bendruomenę, bet ir verslo nekuriančių gyventojų ausis“, – vylėsi direktorius.

Neatmetė galimybės pasukti į politiką

Įtakingiausiu verslininku pripažintas 57 m. R. Dargis šalies pramonininkams vadovauja nuo 2012 m. Inžinieriaus išsilavinimą turintis verslininkas 2001–2003 m. yra buvęs visuomeniniu prezidento patarėju, o 2000–2001 m. Nuo 1993 m. jis yra ir NT bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas.

Paklaustas, kas jam pačiam padarė daugiausia įtakos gyvenime ir versle R. Dargis DELFI sakė:

„Pirmas dalykas – tai, be abejonės, šeima. Mano senelis, mano tėvukas, kuris įskiepijo visas vertybes, pareigą, atsakomybę. Tai yra pagrindai, kurie formuoja žmogų.

Jeigu kalbėtume apie mano įsipareigojimus, atsakomybę, darbą, be abejonės, visos šeimos vertybės yra sudėtos nuo ankstyvos vaikystės šeimoje. Turbūt tai ir veda per gyvenimą. Esu įsitikinęs, kad čia svarbiausi dalykai.“

Klausiamas, kiek Vyriausybėje ir kitose institucijose įsiklausoma į pramonininkų ir jų vadovo patarimus, R. Dargis svarstė, kad LPK visada buvo pakankamai įtakinga organizacija. Nors kai kada manoma, kad jos nariams rūpi tik jų pačių verslas, tačiau taip nėra.

„Atėjęs į LPK keičiau tą sampratą ir aiškiai demonstravau, kad valstybės auginimas yra visų visuomenės grupių reikalas. Kalbėdamas apie valstybės gerovę, jos augimui būtinus dalykus, visada akcentavau ne tik verslo sąlygas, kurios, be abejonės, natūralu mūsų narių yra vienas iš didžiausių mūsų lūkesčių.

Bet svarbiausia, akcentavau tai, kas objektyviai kalbant yra prielaidos valstybės gerovei pasiekti – tai yra švietimas, mūsų valstybės administravimo kokybė, demografiniai dalykai. Kitaip tariant, man atrodo, pramonininkai turi pakankamai platų poveikio spektrą auginti mūsų valstybės gerovę.“

Pašnekovo teigimu, kartais valdžios atstovai įsiklauso į jo ir jo atstovaujamos organizacijos poziciją, o kartais neįsiklauso.

„Kaip bebūtų, esame tik vieni iš visuomenės grupių, kurios kalba apie tai, ko joms reikėtų, ką reikėtų pakeisti. Bet yra įvairios partijos, koalicijos, kurios turi savo vizijas, yra akademinė bendruomenė.

Įvairios visuomenės grupės tą daro, bet reikia pasidžiaugti, kad Vyriausybės programose didelė dalis mūsų pasiūlymų nusėda ir jie klausimas, kokios kokybės, kas būna padaryta, kas nebūtinai pasiekta. Bet man atrodo, kad pramonininkių balsas tikrai girdimas tiek valdančiųjų sluoksnyje, tiek visuomenės“, – svarstė R. Dargis.

Paklaustas apie galimybę ateityje pasukti į politiką, jis jos neatmetė.

„Dabar nesu visiškai atsakęs į šį klausimą. Turbūt galvoju, kad ir kokia bus mano trajektorija ateityje, jėgų dar yra. Gamybinius dalykus, įmones, esu visiškai perdavęs sūnui, jis pakankamai sėkmingai vykdo mūsų programas, pats esu likęs tik valdybos pirmininkas.

Žodžiu, yra jėgų dar būtų galima kai ką nuveikti. Kokiu amplua? Nežinau, čia laikas parodys, pasižiūrėsime.“

Valdžia klausosi dėl varnelės

53 metų SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda vienu metu buvo laikomas realiu kandidatu į šalies vadovo postą. Baigęs ekonomikos studijas kurį laiką jis svarstė apie mokslininko karjerą, tačiau padirbėjęs valstybės institucijose, Lietuvos banko valdybos nario vietą iškeitė į darbą „Vilniaus banke“, kuris vėliau ir tapo SEB.

Su Lietuva susijusių senų knygų aistringas kolekcionierius nesureikšmino to, kad vėl buvo pripažintas vienu iš įtakingiausių ekonomistų šalyje:

„Malonus toks pripažinimas, tačiau nemanau, kad Lietuvoje ekonomistai įtakingi ta prasme, kad vienokiu ar kitokiu būdu gali paveikti sprendimus. Kita vertus, girdimiems ekonomistams bent jau pavyksta iškelti vienokią ar kitokią problemą į viešumą ir ji gali būti svarstoma.

O kaip Lietuvoje priimami sprendimai, man iki šiol lieka didelė mįslė. Įsivaizduoju, kad tai yra kažkoks sudėtingas biurokratinis agregatas, į kurį visi kažko tarsi prifarširuoja, prideda, bet galiausiai iš aparato išlenda kažkoks netikėtas sprendimas, suprask, produktas.

Tiesą sakant, kiek ten kas turi įtakos šito aparato veikimui, kitą kartą sudėtinga pasakyti. Kartais susidaro įspūdis, kad net aukščiausieji valstybės asmenys tos įtakos turi ganėtinai ribotai. Mūsų įtaka turbūt ta, kad kartais pasakome, kaip tas veidrodėlis, kad kažkas nėra pasaulyje, t. y. Lietuvoje, gražiausias. Gal dėl to kitą kartą mūsų ir nelabai mėgsta.“

Paklaustas, kiek įtakos turi jo žodis darbe ir visuomeniniame gyvenime, G. Nausėda pripažino suprantantis, kad dėl užimamų pareigų jis gali būti kaltinamas neobjektyvumu.

„Darbe viskas puiku, o visuomeniniame gyvenime stengiuosi vengti sėdėti ant dviejų kėdžių ir labai aktyviai piršti vienokius ar kitokius sprendimo būdus. Suprantu, kad kitą kartą į mano pasiūlymus gali būti žiūrima kaip į mano atstovaujamos institucijos.

Gal dėl to darbe iš dalies ir pateisinami tie reitingo ar pasitikėjimo rodikliai, nes stengiesi dirbti pagal sąžinę. Jeigu kažką galvoju, taip ir sakau, nepriklausomai nuo to, kokiai institucijai atstovauju“, – kalbėjo ekonomistas.

Jis neslėpė, kad į kai kuriuos ekonomistų patarimus valdžia reaguoja tik formaliai:

„Kai bendrauji su valdžios institucijomis, negali sakyti, kad mus ignoruoja, bet kartais susidaro įspūdis, kad esame kviečiami tik dėl gražios fotografijos, ir vaizdo, kad štai pasitarta, aptarta, kažkas pristatyta, kažkas sudalyvavo, visi paukščiukai sudėti. Bet kad tuose susitikimuose ar forumuose gimtų kokie sprendimai, labai norėčiau, bet negaliu pasakyti.“

Paklaustas, kokie, jo nuomone, per pastarąjį šimtmetį buvo ar yra įtakingiausi verslininkai ir ekonomistai, G. Nausėda išskyrė tarpukario veikėjus.

„Jei kalbėtume apie tarpukario Lietuvą, sakyčiau, kad vienas iš įtakingiausių 1918–1940 m. buvo Vladas Jurgutis, ypač pirmąjį veiklos dešimtmetį. Taip pat broliai Vailokaičiai – kalbant apie verslą, be abejo, jie turėjo daug įtakos.

Jei kalbėtume apie pastarųjų 27 metų laikotarpį, tai atrasti vieną pavardę, matyt, būtų sudėtinga. Žinome verslininkų, kurie labai ryškiai spindėjo pastaraisiais dešimtmečiais, pavardes, bet sakyti, kas įtakingas... Matote, kitą kartą man sunku pasakyti, kodėl vienoje gretoje yra ekonomistai ir verslininkai, matavimo kriterijai nelabai aiškūs“, – svarstė G. Nausėda ir pridūrė, kad nepriklausomos Lietuvos istorija dar šviežia ir ne visos asmenybės iki galo įvertintos.