Pavasaris ateis greičiau, jei jam pradėsite ruoštis jau dabar. Kol šalčių ir sniego nėra, sode galima atlikti daug naudingų darbų.

Neleiskite kenkėjams žiemoti

Saulėtomis dienomis sode ypač smagu. Būtinai pakelkite akis į vaismedžių vainikus. Gal ant šakų dar tebėra rudenį užsilikusių mumifikuotų ir supuvusių vaisių bei lapų? Kuo greičiau juos nurinkite, kad puvėsiai netaptų kenkėjų ir ligų lopšiu ir nesunaikintų ateinančių metų derliaus.

Ant medžių likusiuose lapuose paprastai žiemoja gudobelinio baltuko ir auksauodegių verpikų vikšrai – pastarieji mėgsta voratinkliu apsukti jaunų ūglių lapus. Cheminiais preparatais šių kenkėjų lizdų sunaikinti neįmanoma, todėl nuo medžių nurinktus lapus būtina sudeginti. Didelė klaida būtų tokias atliekas sumesti į komposto dėžę – taip padėtume kenkėjams peržiemoti.

Nukritusių lapų negalima palikti ir ant žemės – tose vietose gali iššusti ir sunykti žolė, todėl pavasarį teks atsėti veją.

Kenkia net saulė

Jei rudenį nespėjote nubalinti medžių kamienų, padarykite tai šiltomis gruodžio ar sausio dienomis. Prieš balinant, šiurkščiu šepečiu nuo medžių kamienų nuvalykite samanas ir žievės atplaišas. Balinimas geriausiai apsaugos medžius nuo skaudžių pavasarinės saulės spindulių. Ypač jie kenkia jauniems vaismedžiams.

Kol laikosi menkas kelių laipsnių šaltukas, dar galima genėti sutankėjusias obelis ir kriaušes, tik būtina nepamiršti užtepti pjūvio vietas medžio angies derva arba sodo tepalu.

Kiekvienais metais rekomenduojama pašalinti senas agrastų ir serbentų krūmų šakas – antraip derlius sumažės, o uogos bus smulkesnės. Seni stiebai dažniausiai auga viduryje. Kad likusios šakos neišvirstų į šonus, jas reikėtų surišti. Dabar tam tikrai galima rasti laiko.
Tik nesugalvokite retinti žydinčių krūmų, nes jie žiedinius pumpurus formuoja vasarą. Alyvas, forsitijas, visterijas, dekoratyvines vyšnias reikėtų genėti iškart po žydėjimo.

Šalčiui jautriausios šaknys

Sakoma, jog vaismedžiai šalčio nebijo – gali išgyventi ir termometro stulpeliui nukritus iki 40 laipsnių padalos. Bet tai nėra absoliuti taisyklė, nes kai kurių vaismedžių šaknys yra gerokai jautresnės nei mediena.

Jautriausios pačiame žemės paviršiuje esančios žemaūgių vaismedžių šaknys, todėl prieš žiemą patariama jas storai mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis, medžio drožlėmis arba pridengti eglišakėmis. Šaknų uždengimas ypač svarbus jauniems, rudenį pasodintiems medeliams, nes jie nespėja įsišaknyti.

Auginantys abrikosus ir persikus, žino, jog šie kaulavaisiai ypač jautrūs šalčiui. Reikia saugoti ne tik jų šaknis, bet ir kamieną –nukritus temperatūrai iki 15 laipsnių, medelius patariama aprišti.
Tam galima naudoti drėgmei atsparų impregnuotą popierių, dvigubą daržo plėvelę, nendres, šiaudus, tačiau bene labiausiai tinka eglišakės, nes į jas nelenda graužikai.

Žemaūgius medelius rekomenduojama apvynioti nuo žemės iki viršūnių, o pusiau žemaūgių – tik kamienus. Svarbu, kad vyniojant aprišais, neliktų tarpų, nes per atodrėkius juose kaupsis drėgmė. Šąlant, vanduo draskys kamieno žievę, tad jaunus medelius lengvai pražudys ir palyginti nedidelis šaltukas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)