Valgomieji krienai – kaip užsiauginti patiems

Ši daugelyje pasaulio virtuvių vertinama šaknis – nepelnytai primiršta mūsų šalyje. Krienai savyje sukaupia nemažai antimikrobinių medžiagų, juose gausu vitamino C, natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies.

Artimas valgomųjų krienų giminaitis – laukiniai krienai, kuriuos taip pat galima kasti, tačiau jų skonis ne toks malonus, šaknys kietesnės ir šakotos, todėl daug patogiau krienų užsiauginti savame darže.

Kur sodinti

Pirmiausia, išrinkite krienų sodinimui pačią nuošaliausią vietą – jie atželia itin greitai, todėl vėliau išnaikinti šaknis iš daržo vidurio bus itin sunku. Ge­ros šak­nys už­au­gs pu­ve­nin­go­se, gi­liai įdirb­tose, vi­du­ti­nio sun­ku­mo prie­smė­lio dir­vo­se ir dur­py­nuo­se. Sun­kiose dirvose krienų šak­nys užauga ša­ko­tos, krei­vos, sun­ku nuim­ti der­lių, pras­tes­nis ir jo sko­nis. La­bai leng­vo­se smė­lio dir­vo­se ga­li trūk­ti drėg­mės, kuri krienams labai reikalinga – tiek ore, tiek dirvoje. La­bai karštą ir sausą va­sarą jie au­ga blo­gai.

Nors krie­nų šak­nys į dir­vą įsi­skver­bia la­bai gi­liai, jų siur­bia­mo­ji ga­lia ne­di­de­lė, to­dėl dir­va tu­ri bū­ti tur­tin­ga mais­to me­džia­go­mis ir pa­kan­ka­mai drėg­na. Tinkamiausia neut­ra­li ar­ba sil­pnai rūgš­ti terpė.

Dauginimas šaknelėmis

Vie­nin­te­lis bū­das dauginti krienus yra šaknelių au­gi­niai. Dauginimui tinkamos įvai­raus dy­džio šak­ne­lė­s, ta­čiau nuo to pri­klau­sys mais­tui tin­ka­mų šak­nų kie­kis, jų der­lius ir ko­ky­bė, mat pa­so­din­tos šak­ne­lės į il­gį ne­au­ga – jos tik sto­rė­ja ir iš­au­gi­na šo­ni­nes šak­nis.

Sodinimui tinka 0,8-1,2 cm storio šaknelės, nupjautos nuo storesnių, skirtų maistui šaknų. Supjaustykite jas 15-20 cm ilgio gabalais, sudėkite į dėžutę sluoksniuodami su smėliu arba durpėmis ir padėkite į rūsį. Sodinimui skirtas krienų šaknis teks pasiruošti iš rudens. Pavasarį ant šaknelių išauga daug pumpurų, iš kurių prieš sodinimą reikėtų palikti tik viršutinius, o kitus pašalinti.

Krienai į dirvą sodinami anksti pavasarį, vos pražydus šalpusniui. Sodiname įstrižai įstrižai, palikdami storesnį šaknelės galą viršuje ir 70 x 30 cm atstumus tarp šaknų. Sodinkite tokiame gylyje, kad viršutinis šaknies galas užsižertų 2-4 cm storio žemės sluoksniu. Pasodinę palaistykite, o lapams išaugus iki 15-20 cm aukščio, apkaupkime 10-12 cm gyliu.

Derliaus nuėmimas

Maistui krienų šaknys kasamos vėlai rudenį, po šalnų. Ne­su­spė­jus nu­kas­ti ru­de­nį, ka­sa­mi anks­ti pa­va­sa­rį, kol dar ne­pra­dė­ję aug­ti la­pai – taip šak­nų der­lius net pa­di­dė­ja. Kita vertus, su­vė­lin­ti pa­va­sa­ri­nio ka­si­mo ne­ga­li­ma, nes atau­gan­t la­pams ir žie­dy­nams ma­žė­ja der­lius ir blo­gė­ja šaknų ko­ky­bė. Šak­nys tu­rė­tų bū­ti nu­ker­ta­mos ne sek­liau kaip 30 cm gy­ly­je ir iš­rau­na­mos ran­ko­mis. Ka­sant, dir­vo­je gali likti šak­nų ga­ba­liu­kų, ku­rie pa­va­sa­rį su­že­lia kaip pik­tžo­lės, to­dėl nu­ė­mus der­lių, dir­va turėtų būti išdirbama, o nuolaužos surenkamos.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog dirvoje lieka dviejų tipų šaknys – smul­kios šak­nų nuo­lau­žos dirvos viršutiniame sluoksnyje, kurios teršia že­mę kaip pik­tžo­lės, ir gi­liai dir­vo­je li­ku­sios stip­rios pa­grin­di­nės šak­nys, ku­rios pa­sie­kia net 2 metrų gy­lį. Iš pagrindinių šaknų iki rudens vėl užaugs naujas derlius, todėl svarbu jų nepažeisti.

Vie­no­je vie­to­je krie­nai au­ga 3-4 me­tus – vė­liau plo­tas la­bai už­si­ter­šia pik­tžo­lė­mis, derlius menksta.