O darbai įvairiausi – pasodinti medžių, krūmų, gal kokią gyvatvorę įveisti. Tačiau šeimininkaudami savame kieme, net ir puoselėdami gerus santykius su kaimynais, nepamirškite – įstatymo raidė saugo kaimynų teisę į saulės atokaitą, o per arti pasodinta gyvatvorė ar medis gali net nuvesti iki teismo suolo.

Kreipėsi penki žmonės

Štai į Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių pernai kreipėsi penki žmonės, kurie skundėsi per arti sklypo ribos pasodintais augalais.

„Viešosios tvarkos skyriuje žodžiu ir raštu buvo gauti 5 gyventojų prašymai dėl per arti pasodintų medžių arba pastatytų statinių.

Gavus tokius skundus arba prašymus, aiškinamasi su gyventojais vietoje. Jei randama pažeidimų, asmenys įpareigojami perkelti augalus.

Bausti galima tik tuo atveju, kai augalai netinkamu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos pasodinti mažiau kaip prieš dvejus metus. Jei pasodinti daugiau kaip prieš dvejus metus, gyventojams patariama kreiptis į teismą.

Tokiais klausimais gyventojus konsultuoja Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius, o medžių ir krūmų veisimo tvarka yra skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje“, – informavo savivaldybės mero patarėja Jorūnė Liutkienė.

Privatumas – per metrą

Jeigu norite ant sklypo ribos įrengti tvorą ar pasodinti gyvatvorę, čia jus sustabdys įstatymo raidė. Aklina tvora arba gyvatvorė laisvai leidžiama tik per metrą nuo sklypo ribos. O kuris gi asmuo norės „netekti“ metro savo sklype? Tad arba tvora turėtų būti kitokia – žema ir akyta, praleidžianti daug šviesos, arba reikia raštiško kaimynų sutikimo.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento, Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistė Vida Linkienė komentavo, kad ne pagal taisykles pastatyta tvora gali pažeisti kaimynų interesus.

„Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo jos aukščio, žemės sklypo, kuriame tvora statoma, buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje), konstrukcijos (su pamatu ar ne), ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto pagal statybos techninį reglamentą.

Taip pat ir nuo vietos sklypo ribų atžvilgiu – ar tvora statoma ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis“, – komentavo specialistė.

Jei praleidžia šviesą, viskas paprasčiau

Pasirodo, kad taisyklės yra gerokai švelnesnės tuo atveju, kai tvora yra akyta – kitaip tariant, praleidžia pakankamai šviesos. Taip užtikrinama, kad kaimyniniame sklype esanti augalija nenukentės nuo šviesos trūkumo.

„Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir kai tenkinami užtvaros akytumo reikalavimai.

Leidimo nereikia, jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (

Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos.

Jei nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“, – komentavo V. Linkienė.

Augalija – ne bet kur

Lygiai taip pat nurodoma, ir kokiais atstumais galima sodinti vaiskrūmius ar vaismedžius.

Medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti aukštesni kaip 3 metrų aukščio, šiaurinėje sklypo pusėje sodinami gali būti 5 metrų atstumu nuo kaimynų, kitose pusėse – 3 metrų atstumu.

2–3 metrų aukščio medžiai ir krūmai bet kurioje sklypo pusėje sodinami turi būti 2 metrų atstumu nuo kaimynų.

Medžiai ir krūmai, augantys ar formuojami iki 2 metrų aukščio, taip pat ir gyvatvorė, formuojama iki 2 metrų aukščio, turi būti per 1 metrą nuo kaimyninio sklypo.