aA
Vos nuėmus derlių nemažai ūkininkų skuba vėl sėti, bet tai dar ne žieminių kultūrų sėja – pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau auginama tarpinių pasėlių, kurie auginami iki pagrindinių augalų sėjos.
Sėja
Sėja
© Organizacijos nuotr.

Jų auginimas skatinamas išmokomis, tačiau žemdirbiai tikina, kad parama – ne svarbiausia paskata.

Mažina išlaidas ir tausoja aplinką

Daug kur laukuose dabar galima išvysti žaliuojančius ir jau žydinčius augalus. Tai įvairių mišinių tarpiniai pasėliai. Pažangūs ūkininkai jau ne vienerius metus augina posėlinius, arba dar kitaip vadinamus sideralinius augalus.

Žemdirbiai tikina, kad juos augina ne tik dėl Žalinimo programos reikalavimų – sideraliniai augalai yra puikūs dirvos gerintojai, suteikiantys jai daugiau gyvybės ir padidinantys humuso kiekį. Jų auginimas taupo ne tik ūkininkų išlaidas, bet ir tausoja aplinką.

Kėdainių rajono Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas, ūkininkas Šarūnas Šiušė sako dar prieš 5 metus pradėjęs domėtis tarpiniais pasėliais ir jų teikiama nauda, poveikiu dirvožemiui. Dabar vis labiau aktualesni tampa aplinkosauginiai reikalavimai, žemės ūkio gamyba spraudžiama į aštrius konkurencinius rėmus, todėl žemdirbiai imliai ieško pažangių technologijų, kurios taupytų sąnaudas, tausotų aplinką, ir žinoma, neleistų alinti brangiausio jų turto – žemės.

„Anksčiau žiemai palikdavome pliką žemę, tai sudaro galimybę trąšoms išsiplauti ir dėl CO2 išmetimų negerai, todėl žemdirbiai sulaukia daug priekaištų. Dabar sėjame tarpinius pasėlius, kurie po derliaus nuėmimo kaupia trąšų likučius, paskui jas vėl atiduoda kultūrinėms augalams, kuriuos auginame toliau. Tokiu būdu neleidžiame į upelius išplauti azoto, fosforo ir kitų trąšų. Taip pat taupome savo išlaidas, nes trąšos yra brangios“, – aiškino ūkininkas.

Sėja
Sėja
© Organizacijos nuotr.

Puikūs dirvos gerintojai

Dar vienas tarpinių pasėlių privalumas – jie puikūs dirvos gerintojai. „Ne vienerius metus juos sėjant po derliaus nuėmimo matome, kaip gerėja žemės struktūra, dirvožemis įgauna daugiau gyvybės, dirba sliekai, mikroorganizmai, gerėja terpė kultūriniams augalams augti. Mes taikome beariminę žemdirbystę, paliekame šiaudus, reikia, kad jie mineralizuotųsi ir kad daugiau humuso kauptųsi viršutiniame dirvos sluoksnyje“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Iš šiemet bendrovės ir ūkininko laukuose gražiai auga iškart po javapjūtės pasėti tarpiniai pasėliai. „Visi mišiniai, kuriuos pasėjome, įspūdingai atrodo, kaupia daug masės. Mišiniai įvairūs, į jų sudėtį įeina saulėgrąžos, facelijos, baltosios ir rudosios garstyčios, avižos, ridikai, dobilai“, – vardijo bendrovei vadovaujantis ir savo ūkį turintis Š. Šiušė.

Tarpiniai pasėliai bus palikti per žiemą, o pavasarį prieš sėją įterpti į dirvą. Kiti ūkininkai juos įterps šiemet ir sės žiemines kultūras.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausia nauda pasiekiama, kai tarpiniai pasėliai išlaikomi per žiemą. Lėtas jų irimas pagausina humuso kiekį. Pavasarį minimaliai dirbdami žemę įterpsime juos į dirvą ir sėsime augalus“, – aiškino ūkininkas.

Jis pripažino, kad Lietuvoje dar nedaug patirties, kaip naudoti tarpinius augalus. Todėl mokomasi iš vakariečių, eksperimentuojama.

„Mes bendraujame su prancūzais, kokie turėtų būti tarpinių pasėlių mišiniai, ką po ko sėti. Vieni mišiniai tinka prieš sėjant ankštines kultūras, kiti – prieš javus, cukrinius runkelius, rapsus. Svarbu, kad sėjomainoje nepasikartotų tos pačios rūšies augalai, nes gali persinešti ligos ir kenkėjai“, – sakė Š. Šiušė.

Galima palikti per žiemą

AB „Linas Agro“ produktų vadybininkas Vilmantas Petrauskas pastebėjo, kad iškart po javapjūtės pasėti ir drėgmės gavę tarpiniai pasėliai gana gražiai auga, stelbia piktžoles.

„Jei ūkininkai ketina posėlį palikti per žiemą, tai jį galima ir vėliau sėti. Bet jeigu planuojama po posėlio šiemet sėti žieminius kviečius ar kitas kultūras, reikėjo kuo anksčiau pasėti. Juk ir dėl žalinimo reikalavimų posėlinius augalus reikia išlaikyti mažiausiai 8 savaites, jeigu deklaruojami posėliniai pasėliai“, – sakė jis.

Bendrovės „Linas Agro“ atstovas atkreipė dėmesį, kad anksčiau pasėtas posėlis gali peraugti, augalai gali subrandinti sėklas, tuomet vietoj norimo efekto atsiras problemų, nes naudą teikiantys augalai gali virsti piktžolėmis.

„Jeigu posėliai neperaugo ir nepradėjo brandinti sėklų, juos galima palikti iki pavasario. Tada sukauptos maisto medžiagos perkeliamos pavasarį sėjamiems augalams, taip pat tokiu atveju išsaugomas dirvos drėgmės režimas, žemės birumas. Bet jeigu posėliniai augalai subręsta, juos reikia kuo greičiau susmulkinti ir įterpti į dirvą“, – patarė V.Petrauskas.

Posėliui tinkami augalai yra skirtingi: vieni auga greičiau, kiti lėčiau. Pasak „Linas Agro“ vadybininko, anksti nuėmus derlių galima sėti įvairiausius mišinius augalų, kurie ilgiau vystosi, pavyzdžiui avižas, facelijas, dobilus ir kt. „Bet jeigu sėja nusitęsia, tai sudėtingų kultūrų negali sėti, nes jos nespės užaugti, ir nebus teigiamo efekto. Sėjant po rugpjūčio vidurio gelbėja garstyčios ir ridikai“, – pastebėjo jis.

Sėja
Sėja
© Organizatorių archyvas

Taupo trąšas ir naikina piktžoles

Pastaraisiais metais sideralinės kultūros vis plačiau auginamos mūsų ūkiuose. Žemės ūkio specialistų manymu, tai skatina ne tik išmokos. Posėlio ir įsėlio auginimas yra tinkamas žalinimo reikalavimams išpildyti ir išmokai gauti.

„Žemdirbiai pradeda įvertinti, kad tarpinius pasėlius auginti verta ne tik dėl išmokų. Juk yra problemų dėl sėjomainos, humuso kiekio mažėjimo. Tarpiniai pasėliai padeda spręsti šias problemas. Juos įterpiant išsaugomos maisto medžiagos ir sutaupoma trąšų, kovojama su piktžolėmis. Kai užauginama biomasė antžeminėje ir požeminėje dalyje, išpurenama žemė, pagerėja maisto medžiagų ir oro judėjimas dirvoje. O jeigu žiūrėsime į perspektyvą, po 7–10 ir dar daugiau metų galima bus kalbėti apie biohumuso dirvoje atstatymą. Tai gana ilgas procesas, po 1–2 metų dar negalime pastebėti apčiuopiamo rezultato dirvoje“, – aiškino V.Petrauskas.

Eksperimentuoja, kokie mišiniai tinkamiausi

Panašu, kad posėlinių augalų bus vis daugiau auginama, dabar žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai aktyviai beldžiasi į mokslo institucijų duris prašydami rekomendacijų, kokius pasirinkti mišinius, kad pasiektų didžiausią efektą.

„Dabar vyksta intensyvios paieškos, kokiu atveju kokį posėlį auginti. Pavyzdžiui, yra rekomendacijų, kad po garstyčių ir ridikų netinka sėti rapsus, nes tai yra tos pačios rūšies augalai, todėl gali būti problemų dėl ligų. Šiuo atveju reikia kitų mišinių. Garstyčios ir ridikai tinka, kai sėsime miežius, kviečiukus ar kitas kultūras“, – sakė „Linas Agro“ atstovas.

Jis užsiminė, kad šiemet atliekama nemažai tyrimų ir bandymų, kaip posėlinėse sistemose panaudoti įvairesnius augalus – avižas, grikius ir kt. „Įvertinę rezultatus, kitais metais galėsime pasiūlyti įvairesnį spektrą posėliams skirtų mišinių“, – pažadėjo V. Petrauskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.7500

Vaikiškas klausimas – kodėl rudenį lapai pagelsta ir parausta? (12)

Iš kur atsiranda šitiek rudens spalvų, kurios įkvepia dailininkus, vilioja mus viską mesti ir...

Kiek žmonių vienas ūkininkas išmaitindavo prieš 70 metų ir kiek maitina dabar (26)

Prieš daugiau nei 70 metų vienas ūkininkas išmaitindavo 19 asmenų, o šiandien - daugiau nei...

Sodiname obelis – kaip išsirinkti sodinuką, kuris nepramečiuotų (8)

Ruduo tinkamas laikas rinktis sodinukus ir galvoti, kaip praplėsti ar pertvarkyti sodą.

Avietės – kada šiemet pjauti ir sodinti (12)

Avietės kartais vadinamos vienais iš lengviausiai auginamų krūvų, todėl lietuvių sodybose jo...

Žieminiai česnakai – kaip sodinant nepadaryti esminių klaidų (5)

Žieminiai česnakai viena iš nedaugelio kultūrų, kuri sodinama prieš žiemą. Nors paprastai...

Top naujienos

Profesorius įvertino žaibiškai besikeičiančią situaciją: karantino nereikia, geriau pakalbėkime apie baudas

Panašu, kad po užfiksuoto naujų koronaviruso atvejų rekordo imtasi naujų priemonių, o ateityje...

Verslo atstovai apie Vyriausybės sprendimus: mums šokas (7)

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis , vertindamas trečiadienio...

Medikų kreipimasis į gyventojus: esant tokiam epidemijos plitimo mastui, gali atsitikti neįsivaizduojama (135)

Koronavirusui vis sparčiau plintant Lietuvoje, į visuomenę kreipiasi medikai. Jie prašo žmonių...

Skvernelis: žinia tiems, kurie pasigedo draudimų ir ribojimų, – jie vėl įvedami papildyta 15:49 val. (474)

Premjeras Saulius Skvernelis iki šiol yra įsitikinęs, kad svarbiausias faktorius, kuris saugo...

Po „sensacijos“ apie Lukašenką opozicija įspėja: atsirado Trojos arklys (63)

Po Aliaksandro Lukašenkos apsilankymo Valstybės saugumo komiteto (KGB) izoliatoriuje į laisvę...

Vilniaus barus ir klubus vienijantis aljansas dėl naujų ribojimų svarsto kreiptis į teismą (37)

Vyriausybei trečiadienį nutarus restoranų, barų ir naktinių klubų darbą nuo kitos savaitės...

Klaipėda mieste suskaičiavo 27 COVID-19 židinius: daugiausia plinta per vaikų veiklas po pamokų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, uostamiesčio regione skaičiai auga lyg ant...

Uspaskichas penktadienį rengia nuotolinę spaudos konferenciją apie savo sveikatą (16)

Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas penktadienį surengs nuotolinę...

Virtuvės šefas šrilankietis Dilan jau 10 metų gyvena Lietuvoje: papasakojo, kokie patiekalai jums padės pasijusti it egzotiškose šalyse

Prieš dešimt metų į Lietuvą atvykęs šrilankietis virtuvės šefas Dilan Dampella Gamage sako,...

Paaiškino, kaip atskirti peršalimą ir COVID-19 (44)

Kovą su koronavirusu apsunkina ir kitos šaltuoju metų laikų padažnėjančios ligos....

|Maža didelių žinių kaina