Daugelio kultūrų sėkloms šviesa neturi jokio poveikio ir jos gali sudygti bet kokiomis sąlygomis: tamsoje, esant silpnam arba ypač intensyviam apšvietimui. Visgi yra ir tokių augalų, kurių sėklų daigumą šviesa stimuliuoja arba, atvirkščiai – slopina. Šio tipo sėklos vadinamos atitinkamai reikliomis šviesai ir dygstančiomis tamsoje.
Šviesai reiklios sėklos geriau dygsta, kai yra apšviestos
Skirtingų kultūrų sėkloms ši savybė būdinga nevienodai. Vienoms sudygusioms sėkloms tereikia tik šiek tiek daugiau šviesos, kitoms būtinas visiškas apšvietimas, nes jos visiškai priklauso nuo šviesos. Pastarosios tamsoje (atsidūrusios giliau žemėje) apskritai nesudygsta.
Sėklų šviesos poreikį mažina permaininga arba žema temperatūra
Permaininga temperatūra yra paveiki anksti pražystančių, vėdryninių, katilėlinių šeimų augalų sėkloms. Minėtina, kad toms, kurios reiklios šviesai, priskiriama daugelis smulkių sėklų.
Reiklios šviesai taip pat yra viržinių šeimai priklausančių rododendrų, grėsvių, erikų, taip pat hortenzijų, deucijų sėklos. Iš daugiamečių gėlių galima paminėti katilėlius, šilokus ir tuos, kurie priklauso uolaskėlinių šeimai, pavyzdžiui, alūnes, tiarėles.
Stambios sėklos paprastai yra dygstančios tamsoje
Dygimas tamsoje labiausiai būdingas iš sauso klimato juostų kilusių augalų sėkloms. Tęsiantis ypač nepalankių sąlygų laikotarpiui jos išgyvena tik atsidūrusios kuo giliau po žeme, kur galbūt dar yra šiek tiek drėgmės. Visgi dygimas tamsoje – ganėtinai sąlyginė savybė, mat kai kurių kultūrų sėklos visgi sudygsta net būdamos pačiame dirvos paviršiuje, tiktai daigumo procentas kiek sumažėja.
Ką daryti, jeigu neaišku, kaip įsigytos sėklos sureaguos į šviesą?
Jeigu nežinote, kuriam tipui derėtų priskirti įsigytas sėklas, padalykite jas į dvidalis ir vienas pasėkite giliau, o kitas palikite dirvos paviršiuje, daugių daugiausia – tik šiek tiek užberkite žemėmis. Po tam tikro laiko atsakymas turėtų apaiškėti.
