Darbai kieme
Jei gegužę kaip reikiant pasidarbavote, birželį pagrindinė užduotis – graži veja, švariai nuravėtos lysvės su dekoratyvinėmis gėlėmis ir augalais.
Veja bus vešli, žalia ir tanki, jeigu dažnai, reguliariai pjausite – tada nusipjauna piktžolės, o vejoje palaipsniui lieka tik žolė. Žolės pjovimas stimuliuoja augimą – ji tampa tvirtesnė, tankesnė. Idealiu atveju žolę reikia pjauti 2–3 kartus per savaitę. Veją reikėtų laistyti, o kartą per mėnesį – patręšti.
Jei veja nelaistoma, ji pjaunama 1–2 kartus per savaitę, o sausu laikotarpiu, kai nėra lietaus ir nelaistoma – dar rečiau. Tokia veja nebus gražiausia, bet atrodys tvarkingai. Svarbiausia – reguliariai pjauti.
Ką nuveikti sode
Birželį galutinai paaiškėja, kokie augalai išliko po žiemos, kokie neišliko. Žuvusius augalus pakeiskite naujais – tai galima padaryti ir birželį, nes gegužė buvo šilta. Galima pasodinti vasarines gėles, šalčiui atsparias gėles ir krūmus. Visą vasarą galima sodinti gėles vazonuose.
Jei norite išsaugoti ankstesnę kompoziciją ir vietoje žuvusių gėlių pasodinti tokių pačių, įsidėmėkite – rožėms nepatinka augti ten, kur anksčiau augo rožės, todėl reikės naujų žemių.
Birželio pradžioje galima sodinti vėlai vasarą žydinčius gumbinius ir svogūninius augalus – jurginus, kanas, kardelius ir vienmetes gėles su trumpu vegetaciniu laikotarpiu – medetkas, kosmėjas, saulėgrąžas, aguonas. Galima sodinti dvimetes ir daugiametes gėles ateičiai.
Pavasarines svogūnines gėles galima iškasti, kai pagelsta jų lapai – krokus, hiacintus, tulpes. Birželio pradžioje galima persodinti pavasarį žydinčias šalčiui atsparias gėles – raktažoles, uolaskėles. Nužydėjusioms alyvoms ir rododendrams nulaužkite senus žiedynus, rododendrus patręškite trąšomis.
Apžiūrėkite šalčiui atsparius aukštus augalus. Jei reikia, pariškite bijūnus, lelijas, pentinius.
Praretinkite bijūnus – ant kiekvieno stiebo palikite po vieną žiedą, nulaužkite šoninius ūglius. Tai reikia padaryti kuo greičiau, kol pumpurai dar maži – tada bijūnai bus vešlūs.
Patręškite dekoratyvinius krūmus ir šalčiui atsparius augalus. Trąšoms naudokite smulkintą žolę ar dilgėles, tiks ir trąšos lapams.
Kai rožės sukrauna pumpurus, jas reikia pakartotinai patręšti. Nupjaukite nužydėjusius žieminių ir vasarinių gėlių žiedus – taip greičiau susiformuos nauji žiedynai, ilgiau žydės.
Reguliariai išravėkite piktžoles. Jei pavyks iki vasaros saulėgrįžos bent porą kartų išravėti visą sodą, paskui piktžolės augs rečiau. Jei pienė ar kokia kita piktžolė įaugo į daugiamečio augalo šaknį, iškaskite jį, atskirkite piktžolę ir vėl pasodinkite. Nuskynus vien paviršiuje esančią piktžolės dalį, tik padėsite piktžolei sustiprinti savo šaknų sistemą.
Nuraukite samanas, piktžoles nuo takelių, atnaujinkite klombų kraštus. Šiuo darbus atlikus gegužę–birželį, nebeliks rūpesčių iki pat vasaros pabaigos.
Kruopščiai apžiūrėkite visus augalus – krūmus, rožes, daugiametes, vasarines gėles. Birželį kur kas stipriau dauginasi įvairūs kenkėjai – amarai, sraigės. Iš pradžių nurinkite juos rankomis, paskui naudokite nežalingų pesticidų: nuo amarų – muilo tirpalą, ugniažolių ar česnakų nuovirą, nuo skruzdėlių – maltas aštriąsias paprikas, nuo sraigių – maltus kiaušinių lukštus. Tik tokiu atveju, jei šios priemonės nepadėjo, pasitelkite cheminius pesticidus, tiesa, vadovaukitės instrukcija ir saugumo taisyklėmis.
Jei ilgai nėra lietaus, sodą laistykite retai, bet ilgai ir gausiai.
Vaismedžiai
Jei kasmet žydintys vaismedžiai ištvėrė šalčius, jūsų užduotis – apsaugoti derlių nuo kenkėjų ir nuo ligų. Nurinkite pažeistus pumpurus, kad ligos ir kenkėjai toliau neplistų. Patręškite, palaistykite braškes, uogų krūmus.
Sode praretinkite derlių, palikite tik kokybiškiausius vaisius mažiausiai 20 cm atstumu vienas nuo kito. Taip ne tik vaisiai bus saldūs, sunokę, bet ir vaismedis bus sveikesnis, tvirtesnis. Retinami ne vien obuoliai, bet ir kriaušės, slyvos, vynuogės.
Paskui nupurkškite sodą nuo kenkėjų.
Jauniems medeliams toliau formuojama laja, sulenkiant šakeles su vaisiais.
Daržas
Birželį, po vasaros saulėgrįžos baigiasi sėjimo ir sodinimo laikas. Žinoma, visą vasarą galima sėti ir sodinti krapus, salotas, birželio pabaigoje sėti morkas, žirnelius, burokėlius, griežčius – turėsite vėlyvo derliaus. Ridikėlius, garžgarstes geriau sėti antroje vasaros pusėje, nes prie karščius jie greitai nužydi.
Birželio pradžioje galima sodinti moliūgus, agurkus. Šiems augalams patinka šilta dirva, todėl moliūgus dažnai sodina arti komposto krūvos.
Darže prasideda ravėjimo ir retinimo laikotarpis. Išrautos piktžolės karštyje greitai džiūsta, bet purios dirvos ravėjimą geriau palikti drėgnesnėms, vėsesnėms dienoms, nes iš išpurentos žemės greičiau išgaruoja drėgmė ir džiūsta daržovės. Geriausia ravėti po lietaus. Beje, ravėdami palikite kelias piktžoles – jos gali apgauti kenkėjus, ir jie ne taip greitai pasieks burokėlius ar kopūstus.
Šiltnamis arba darželis balkone
Birželį visi šilumą mėgstantys augalai jau turi būti pasodinti šiltnamyje. Belieka juos laistyti, tręšti, užtikrinti tinkamą mikroklimatą – vėdinti, saugoti nuo per didelio karščio.
Pririšami pomidorai ir agurkai, nuskabomi ūgliai, iš jų galima pagaminti nuovirą nuo kenkėjų ir ligų.
Kiekvieną dieną reikia laistyti augalus vazonėliuose, loveliuose, kartą per savaitę – su trąšomis.
Vasarinėms gėlėms nuskinkite nudžiūvusius žiedus, prieskoninėms žolelėms – bazilikams, raudonėliams, čiobreliams – nugnybkite viršūnėles, kad jie augtų į plotį.
Balkone galima patalpinti pakabinamų vazonėlių su gėlėmis – pelargonijomis, petunijomis, lobelijomis. Atsiminkite, kad drėgmė iš pakabinamų vazonų išgaruoja dar greičiau, todėl juos reikia laistyti ryte ir vakare.
Ten, kur balkone daugiau pavėsio, galite pastatyti kambarinių augalų ir pamažu pratinti juos prie lauko.
