Pavyzdžiui, tvarkingoje ir sanitarinius reikalavimus atitinkančioje namo virtuvėje kepti sausainius ir juos pardavinėti. Iki šiol panašia veikla galėjo užsiimti nebent ūkininkai, kuriems reikėjo įrengti pakankamai aukštus sanitarinius reikalavimus atitinkančius cechus. Jei bus patvirtintas įstatymo projektas, veiklos galimybės atsivers ir miestiečiams, tvarka galios visiems.
Tarnybos pranešime apie tai rašoma, kad skelbimų svetainėse internete, socialiniuose tinkluose daugėja skelbimų, kuriuose fiziniai asmenys siūlo įsigyti jų namuose pagaminto maisto: patiekalų, užkandžių, kepinių ir kt. Dažnu atveju tokias paslaugas siūlo žmonės, neturintys reikiamų maisto tvarkymo leidimų.
Siekdama palengvinti verslo pradžią ir „ištraukti iš šešėlio“ tuos atvejus, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos principų, VMVT rengia supaprastintus reikalavimus, kurie būtų taikomi ūkio subjektams, mažais kiekiais gyvenamosios paskirties patalpose gaminantiems maistą ir tiekiantiems jį tiesiogiai vartotojui.
„Norime, kad žmonės namų sąlygomis galėtų gaminti ir parduoti vartotojams maistą. Perparduoti ar tiekti prekybininkams nebus galima. Žinome, kad kai kas dešimtmečiais kepa šakočius, šimtalapius, bet ši veikla formaliai buvo nelegali. Kodėl jos nelegalizuoti aiškiai deklaruojant, kad tai namuose, o ne pramoniniu būdu pagamintas produktas?“, – DELFI aiškina Darius Remeika, VMVT direktorius.
Pakeitimai nepalies tokių sektorių, kaip mėsos ir žuvies perdirbimas. Supaprastinta tvarka šiems gaminiams jau taikoma ir tuo ir toliau galės užsiimti tik ūkininkai ir įmonės.
„Gamyba savo virtuvėje negalės užsiimti žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, tik individualiuose namuose, nes gauname pakankamai daug skundų dėl kvapų“, – aiškina D. Remeika.
Tarnybos vadovas nesitiki, kad tokia gamyba bus masinė ir žmonėms taps didžiuliu verslu.
„Mūsų tikslas, kad smulkiąja gamyba užsiimti ir tiekti rinkai mažus kiekius būtų gerokai paprasčiau nei didiesiems. Dabar matome, kad dabar veterinariniai reikalavimai smulkiems ūkiams beveik tokie patys, kaip ir didiesiems ūkiams. Pavyzdžiui, galime atsisakyti tokių reikalavimų, kaip gamybos patalpose turėti dvi kriaukles ir du įėjimus. Niekas dėl to nenukentės“, – dėlioja žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė ir sako, kad Lietuvoje buvo taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei aplinkinėse valstybėse.
Supaprastinimai palies ne tik ūkininkus, bet ir miestiečius, kurie nori, pavyzdžiui, savo virtuvėje kepti sausainius. Nesvarbu, kur gyvena gamintojas. Svarbu tik asortimentas ir kiekis.
„Jei iki šiol, tarkim, kepti namų virtuvėje sausainius ir juos parduoti buvo sunku, dabar viskas supaprastinama. Mūsų siekis, kad būtų kuo trumpesnė gamybos grandinė nuo gamintojo iki vartotojo. Pasaulyje tokių pavyzdžių pakankamai daug“, – aiškina viceministrė.
