Daugiau detalių videoreportaže.
„Šilauogė tai kultūra, kuria reikia daug durpės. Pirmus kelis metus rūgštingumo tikrinti nereikia, tačiau bėgant laikui maistinės medžiagos išplaunamos ir reikia patikrinti dirvos sudėtį. Dabar yra daug priemonių, kurios padeda atstatyti rūgštingumą“, – aiškina G. Cijūnaitis.
Viena iš priemonių amonio sulfatas, kuris gali būti ir trąša, ir parūgština dirvą. Sulfatas naudojamas pavasarį.
Šilauoges purkšti reikia nuėmus derlių. Tačiau ilgai buvo šilta, todėl šis darbas šiemet nusikėlė. Purkšti rekomenduojama cinko-boro mišiniu ir darbą pakartoti po dešimties dienų. Negalima pavėluoti, nes kai krenta lapai, šis darbas betikslis.
Genėjimą paliekame pavasariui – tada pašalinsime menkavertes šakeles. To reikia, kad būtų patogiau skinti derlių. Krūmui užtenka 5–6 derančių stiebų. Jei daugiau, uogos smulkėja.
Kai augalui jau 5–6 metai, pasirenkame seniausias šakas ir jas kerpame prie žemės. Taip krūmas atnaujinamas. Prižiūrimas augalas gali derėti 30–50 metų.
Dengti žiemai nuo šalčio nereikia.
„Krūmas bijo ne mūsų žiemos, kuri jam net per švelni, nes kilęs iš Kanados, kur šaltis didesnis. Šilauogė bijo blogo ūkininkavimo. Kartais žmonės išsigąsta, kad nurausta augalo lapai. Taip nutinka net rugpjūčio mėnesį. Tai reiškia, kad kažkuriuo metu pritrūko drėgmės ir krūmas ruošiasi rudeniui. Ligų ieškoti nereikia“, – sako G. Cijūnaitis.
Sodininkas vardina ir kokias klaidas žmonės padaro. Viena iš dažniausių – augalas pasodinamas per giliai ir žūsta. Sodinukas turi būti „užkasamas“ iki tos vietos, kur augo vazonėlyje. Jie mulčiuojama, galima naudoti spyglius, medžio žievę, tačiau jokiu būdu ne su dirvožemį ir durpes.
Dar vienas dalykas, kurį būtina žinoti – šiam augalui reikia daug vandens.
Sodinti patogiau rudenį – tada reikės mažiau priežiūros. Pasodinus pavasarį, augalą reikės laistyti bent du kartus per savaitę.
