„Toks žydėjimas lapkričio mėnesį neįprastas ir gali būti pavadintas anomalija. Viena iš šilauogių netikėtai sužydėjo, nors taip turėjo nutikti gegužės pabaigoje“, – aiškina Remigijus Daubaras, VDU Botanikos sodo mokslo skyriaus vadovas.
Mokslininkas sako, kad dėl tokio augalų elgesio nuostoliai ūkininkams kitais metais bus dideli. Augalai išnaudos gyvybinę energiją ir pumpurų nebeliks, nebus kam žydėti ir uogų nebus.
Kitas pavyzdys sausmedis, pražystantis pirmasis iš visų uogakrūmių balandį. Jis taip pat pražydo. Mokslininkas juokauja, kad jei taip tęsis ir toliau, tai per Kalėdas kieme rinksime uogas.
Gėlininkai taip pat juokauja, kad kalėdines eglutes galėsime puošti kieme užaugusiomis gėlėmis, kurios, jei laikyti įprastų tradicijų, turėjo pražysti tik pavasarį.
„Matome anomalinius reiškinius, kai antrą kartą pradeda žydėti pavasariniai ir net vasaros pradžios augalai, tokie kaip pluknės. Rožės taip pat nenustoja vegetuoti, pilna pumpurų, žiedų“, – pasakojoa Kęstutis Obelevičius, VDU Botanikos sodo botaninių kolekcijų vr. Kuratorius ir sako, kad dar nėra matęs, kad lapkričio antroje pusėje žydėtų 80 proc. rožių.
Tačiau tai akivaizdi klimato šiltėjimo pasekmė ir dalis augalų išnyks, ar „pasislinks“ į Latviją ar Šiaurinius Lietuvos rajonus. Juos keis Pietų kraštų augalai.
Tačiau gėlininkams, kurie nori išsaugoti savo gėlynus, specialistai siūlo iki šalnų jų niekuo nedengti.