Paprastoji portulaka
Šis mielas augalas turi šaukštelio formos žvynuotus lapus, rausvus, mėsingus stiebus ir mažus geltonus žiedelius. Portulakos auga suskeldėjusio asfalto plyšiuose, tai nelepūs augalai, galintys daug kur įleisti šaknis, jie nebijo karščio. Portulakos turi daug maistingų medžiagų ir omega trys riebalų rūgščių. Jaunų portulakų lapeliai tiks į salotas su feta ir alyvuogėmis. Galima išvirti jas garuose arba pakepti, tik neperkepkite, nes lapeliai bus glebūs.
Pienės
Neskubėkite skinti ir mesti lauk pienių – ekspertų teigimu, jos labai vertingos. Pienės turi vitaminų C, A, K ir kalio. Valgykite jaunus lapus, kurie yra švelniai žalsvi ir auga centre. Jų galite įpjaustyti į salotas ar patroškinti kaip špinatus. Geltonus pienių žiedus galite pavolioti tešloje ir pakepti. Iš pienių šaknų gaminamas gardus gėrimas.
Laukinės rūgštynės
Jos dar vadinamos rauktalapėmis geltonosiomis rūgštynėmis. Šis iš Pietų Amerikos kilęs augalas – ne žolė. Iš laukinių rūgštynių (jų tikrai rasite galinime kieme) galite išsivirti sriubą. Jų skonis rūgštokas kaip citrinų, todėl jos tiks jūros gėrybių patiekalams.
Daržinė žliūgė
Jų skonis primena petražolių. Daržinėms žliūgėms patinka drėgmė, todėl geriausia jas rinkti pavasarį ir rudenį. Jų lapai ovalūs, auga poromis vieni prieš kitus, žiedeliai balti. Žirklėmis nukirpkite švelnius jaunus daigelius ar jų viršūnes, o paskui gaminkite taip, kaip gamintumėte špinatus.
Žagrenis
Valgoma jų dalis – plytų raudonumo kūgio formos sėklų sankaupos. Iš jų galite išsivirti daug antioksidantų turinčios arbatos – pamerkite tą kūgį į verdantį vandenį ir laikykite, kol vanduo taps rožinis. Tada nukoškite, dar galite įpjaustyti citrinos riekelę. Žagrenio sėklų kūgius galite sudžiovinti ir visus metus gerti jų arbatą.
Laukinės garstyčios
Laukinės garstyčios – aštraus skonio, sukramčius jų žydinčių, atrodo, kad suvalgei marinuotų garstyčių šaukštelį. Šis augalas toks ištvermingas, kad auga net Grenlandijoje ir arti Šiaurės ašigalio. Ryškiai geltoni laukinių garstyčių žiedeliai bus puikus garnyras, o jų ankštis (kai subręsta sėklos) galima valgyti arba marinuoti. Kai kas valgo ir lapus, jie turi daug vitaminų ir pasižymi aitriu skoniu, kuris, termiškai apdorojus, sušvelnėja.
Smulkiažiedė galinsoga
Šis augalas labai mėgstamas gurmanų. Dažniausiai auga dideliuose laukuose, ne soduose. Jei rasite smulkiažiedžių galinsogų, galite įdėti jų į karštus patiekalus arba į salotas (atsiminkite, kad jų lapai – su pūkeliu).
Balandūnė
Dažnai auga laukuose, ganyklose, soduose, net palei kelius. Balandūnių lapai trikampiai, dantyti, žali su melsvu atspalviu. Pati vertingiausia balandūnių dalis – miltelių konsistencijos medžiaga ant apatinių šoninių lapų, kuri susitrina gaminant. Gaminkite balandūnių lapus kaip špinatus, juose daug geležies, baltymų, kalcio ir B vitamino.
Kaip saugiai vartoti valgomąsias piktžoles
Prieš rinkdami piktžoles valgiui, įsitinkite, kad žemė, kurioje jie auga, nėra užteršta sunkiaisiais metalais ar pan. Būtent todėl nepatartina rinkti augalų šalikelėse, automobilių stovėjimo aikštelėse ar kitose galimai užterštose vietose.
Jei norite rinkti piktžoles savo sode, nepurkškite jų herbicidais, nenaudokite cheminių trąšų ir leiskite joms augti.
Dar vienas patarimas – nevalgyti to, dėl ko nesate 100 proc. tikri. Nuodingi augalai būna labai panašūs į valgomuosius. Ištyrinėkite lapų formą ir pan., būkite tikri, kad skiriate piktžoles. Na o nusiskynę valgomų piktžolių, nuplaukite jas po šaltu vandeniu, o tada gaminkite, dėkite į patiekalus.
