Po generalinės sklypo tvarkos (šiemet dėl šilto rudens ji veikiausiai buvo atlikta vėliau) sukraukite iš visų atlieka aukštą lysvę. Beje, karalienės Viktorijos laikais tokios šiltlysvės buvo labai populiarios.
Jose augindavo salotas, – šios užaugdavo visu mėnesiu anksčiau nei įprastai pasėtos pavasarį salotos, – moliūgus ir kt. moliūgų šeimos augalus.
Šis būdas tinka tokiems sklypams, kuriuose pavasarį susikaupia daug tirpstančio sniego drėgmės ir yra didelis požeminio vandens lygis. Apskritai tai – puikus variantas, jei jūsų sklype daug netvarkos. Žinoma, svarbiausia, kad būtų šviesos ir užtektai laistyti vasarą.
Taigi reikia kokios nors dėžės ar aukštos lysvės. Lysvės plotis turėtų būti ne didesnis nei 130 cm, antraip bus sunku augalus prižiūrėti ir laistyti. Ilgis priklauso nuo jūsų noro, turimos vietos ir medžiagų lysvei.
Šis savotiškas šiltnamis tarnaus ilgai, tik vasarą nepamirškite laiku atnaujinti, uždėti naujų organinių medžiagų. Suirusios organinės medžiagos gali būti naudojamos kaip kompostas.
Užtraukus virš lysvės plėvelę, būtų šiltnamis daigams ir ankstyvosioms daržovėms.
Kas dedama į šiltlysvę
Pirmiausia ant dugno patieskite tinklelį nuo graužikų. Toliau – bet kokios turimos organinės medžiagos, tiek greitai, tiek ilgiau yrančios: mediena, popierius, tekstilė, nupjauta žolė, pelenai ir t. t. Ant dugno sudėkite dideles šakas, kietus stiebus. Šiame sluoksnyje turi užsilaikyti drėgmė, o dėl tarpelių tarp šakų greitai išgaruos vandens perteklius. Rudenį sluoksnių nereikia laistyti, galima netręšti. Tiesa, jei žemė rūgšti, būtinai reikia kalkių ar dolomitmilčių.
Kiekvienas sluoksnis užberiamas žeme, smėliu. Pavasarį būtinai paliekite, žiūrėkite, kad neperdžiūtų.
Šiltlysvėje pavasarį vyksta šiluminė reakcija – ją užtikrina 20 cm šviežio mėšlo sluoksnis (jau po suspaudimo). Mėšlui pūvant išsiskiria šiluma – pagal veikimo principą šiltlysvė primena kompostą. Mėšlas užberiamas kompostu ar dirvožemiu. Viršutinis sluoksnis turi būti gana aukštas, 20-30 cm, kad augalų šaknys neperaugtų į apatinį, šuntantį sluoksnį.
Galiausiai uždenkite lysvę juoda plastikine plėvele. Pavasarį viskas bus sušutę, o plėvelė saugos nuo piktžolių.
Ką galima auginti šiltlysvėje
Sėklas galima sėti tiesiai į dirvos sluoksnį ar į duobutes. Jos sudygs 2–3 savaitėmis anksčiau nei įprastose lysvėse. Daugumai augalų patinka šiluma po šaknimis, jie duoda gausesnį derlių. Pirmais metais nesodinkite augalų, kurie kaupia nitratus. Sėkite moliūgus, aguročius, agurkus, daigus. antrais, trečiais metais galima įtraukti ir lapinių daržovių, ridikėlių. Trečiais ir ketvirtais metais auginkite daug priežiūros nereikalaujančias daržoves – bulves, svogūnus, žirnius, pupeles ir kt.
Šiltlysvėje galite sudaiginti gėlų, užsiauginti pomidorų, paprikų daigų.
