Nepaisant oro sąlygų, atėjus rugpjūčiui, atsiranda daug rūpesčių – tenka nurinkti šių metų derlių ir pasiruošti ateičiai. Taigi jau rugpjūtį reikėtų pradėti ruoštis kitiems metams.
Dekoratyvinis sodas
Pagrindinis darbas vasarą yra laistymas. Tvyrant sausiems ir karštiems orams, svarbu labai gerai palaistyti gėlynus bent kartą per savaitę ir būtinai – ryte. Rugpjūtį naktys tampa vėsesnės, pasirodo rūkas, kuris skatina vystytis augalų ligas. Ant ryte palaistytų gėlių susidarys mažiau kondensato, nei laistant vakare, todėl lapai iki vakaro suspės nudžiūti.
Laistyti reikėtų visą sodą, įskaitant ir veją (jei nėra automatinės laistymo sistemos), medžius, krūmus bei gyvatvores. Vejos žolė neturi gilių šaknų, todėl nelaistoma žolė geltonuoja ir džiūsta. Jei prasidėtų lietūs, veja atsigautų, bet ji nebebūtų tokia žalia.
Medžių ir krūmų šaknys yra kur kas ilgesnės, todėl jiems nėra sudėtinga pasiekti drėgmę gilesniuose dirvožemio sluoksniuose. Tačiau per karščius augalai vėsinasi, garindami drėgmę per lapus, todėl vandens poreikis jiems išauga.
Jei nelaistysite medžių ir krūmų, vargu ar jie visiškai nudžius, tačiau ištverti žiemą jiems bus kur kas sunkiau. Tai ypač pasakytina apie augalus, turinčius paviršinę šaknų sistemą – rododendrus, magnolijas ir tuos augalus, kurie buvo pasodinti šiais metais ir jų šaknų sistema dar nėra sustiprėjusi.
Rugpjūčio mėnesį paskutinį kartą prieš žiemą apkarpomos gyvatvorės. Nuo kitų medžių bei krūmų pašalinami pageltę, sergantys ir sausi lapai bei šakos. Apgenimos lanksvos, suteikiama forma dekoratyviniams krūmams, pašalinami nužydėję žiedlapiai ir auginiai.
Rugpjūčio mėnesį reikėtų apžiūrėti gėlių sodinukus: pašalinti nuvytusius ir nudžiūvusius žiedus, nurėžti žuvusius, pažeistus ar ligotus lapus. Iškasami, dalijami ir persodinami pavasarį bei vasarą žydintys krūmai, jeigu jie pernelyg išbujojo. Apkarpomos levandos, čiobreliai, raudonėliai, juozažolės.
Atsilaisvinusioje vietoje galima pasodinti dvimečių gėlių – piliarožių, ramunėlių, gvazdikų, rusmenių, neužmirštuolių, našlaičių. Sodinamos ar persodinamos lelijos bei kitos svogūninės gėlės – krokai, hiacintai, sniegžydrės, puškinijos ir kt. Sodinimo gylis – per tris svogūnėlius.
Patrauklią išvaizdą praradusias vienmetes gėles taip pat galima apkarpyti. Pavyzdžiui, lobelijai nurėžiami net du trečdaliai šakelių, kitoms gėlėms pašalinamos nudžiūvusios dalys – nužydėję žiedynai, ligoti ar pažeisti lapai. Visų vasarinių gėlių žiedynai yra nupjaunami, ir kartą per dvi savaites jos yra patręšiamos arba silpnas trąšų tirpalas paruošiamas kiekvieną kartą laistant.
Renkamos gėlių sėklos. Manoma, kad geriausias sėklas subrandina pirmieji žiedai, todėl jiems leidžiama iki galo nužydėti ir subrandinti sėklas. Kai sėklų dėžutės sudžiūsta, bet dar neatsidaro, jos nupjaunamos ir padedamos ant popieriaus sausoje ir šiltoje vietoje, kad atsivertų. Išbyrėjusios sėklos išdžiovinamos, apvalomos nuo priemaišų, suberiamos į pakelius ir saugomos iki pavasario.
Vaismedžių sodas
Vaismedžių sode prasideda derliaus nurinkimo metas. Uogos jau būna nurinktos, todėl derėtų pasirūpinti pačiais augalais, juos sutvarkyti ir patręšti, kad kitąmet jie duotų gerą derlių. Kadangi obuoliai, slyvos ir kriaušės dar noksta, reikėtų pasirūpinti medžiais, kad jie nenukentėtų nuo karščio, ligų ir kenkėjų.
Nurinkus uogas, pašalinamos pažeistos ar nudžiūvusios krūmų šakos, nuravima ir papurenama aplink krūmus esanti žemė. Krūmai patręšiami rudeninėmis trąšomis ir profilaktiškai nupurškiami nuo ligų ir kenkėjų.
Vyšnioms ir trešnėms nurėžiami šakelių galai, paliekant 3 – 5 kartus ilgesnę šaką nei nupjautoji dalis. Vaismedžiams nugenėjami nereikalingi ūgliai, vertikaliai augantys ūgliai ir konkuruojantys skeletinių šakų ūgliai.
Skiepijami vaismedžiai. Akiavimui naudojamos vienų metų šakelės, kurios nurėžiamos skiepijimo metu. Apžiūrimi anksčiau skiepyti medžiai. Jei reikia, jie perrišami. Jei medžiai suaugę, apgenėjamas poskiepis, o jei medis skiepytas į vainiką, pjaunama virš skiepo vietos.
Apgenimos aviečių šakos, nuo kurių nurinktas derlius. Aviečių krūmai palaistomi, papurenama dirva tarp krūmų, mulčiuojama žemė po krūmais. Jei avietes užpuolė ligos ar kenkėjai, jos apipurškiamos kontaktiniais pesticidais.
Braškių lapai nupjaunami, o krūmeliai patręšiami kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra sumažintas deguonies ir fosforo kiekis.
Į iš anksto paruoštas lysves sodinamos jaunos braškės. Jos reguliariai laistomos. Kad kitais metais sulauktumėte gero derliaus, braškėms turite užtikrinti optimalų drėgmės režimą. Jei drėgmės bus mažai, žiedpumpuriai formuosis labai lėtai, o jei braškes perlaistysite, tai greičiausiai pradės augti lapai.
Daržas
Darže taip pat prasideda derliaus nuėmimo metas. Jei esate pasisodinę daug cukinijų, agurkų ir pomidorų, ne visas daržoves spėsite iš karto suvalgyti. Tačiau net ir tuo atveju, jei daržovių nespėjate suvalgyti, derlių vis tiek reikia nurinkti: jei to nepadarysite, daržovės ne tik peraugs, bet ir pats augalas liausis davęs vaisių ir visas jėgas skirs sėklų brandinimui. Kiekvieną dieną skinkite sunokusius agurkus ir pomidorus, cukinijas, patisonus, žirnelius ir pupeles. Pomidorams nugnybiamos viršūnės, nulaužomi viršutiniai ūgliai bei apatinės šakos.
Išraunami svogūnai bei česnakai – jie kabinami džiūti gerai vėdinamoje vietoje. Sėjami vienmečiai žalumynai – krapai, salotos, špinatai, ridikėliai. Dalijant krūmelius, dauginami daugiamečiai augalai – raudonėliai, čiobreliai, rūgštynės, žieminiai svogūnai, peletrūnai.
Po moliūgais padedamos lentos, paberiama šiaudų ar mulčiaus, kad vaisiai negulėtų ant vėsios ir šlapios žemės. Jei darže auginate bulves, tai rugpjūčio antroje pusėje reikėtų nurėžti bulvienojus, kad bulvės geriau subręstų.
Šiltnamis
Vasaros pabaigoje net ir šiltnamiuose padidėja ligų rizika. Jei šiltnamiui neskirsite ypatingo dėmesio, jame gali žūti visi augalai, todėl turite palaikyti jame teisingą mikroklimatą, optimalų augalų laistymo bei tręšimo režimą.
Jei orai karšti, pomidorus gali apnikti sausasis puvinys, kurį sukelia kalcio trūkumas. Jaunus vaisius apipurkškite kalcio nitrato tirpalu ir stebėkite, kad oras šiltnamyje pernelyg neįkaistų.
Artėjant rudeniui, šiltnamyje gali susidaryti kondensatas, dėl kurio gali vystytis pilkasis puvinys. Laistykite augalus prie pat dirvožemio ir reguliariai bei kruopščiai vėdinkite šiltnamį, kad oras jame nebūtų pernelyg drėgnas. Visus pažeistus vaisius reikia nuskinti ir sunaikinti.
