Pirmiausia perrinkite vaisius. Pažeistus obuolius laikykite atskirai. Atrinkti juos naudinga dar ir dėl to, kad pagal juos aiškiai matyti, nuo ko konkrečiai kenčia jūsų sodas.
Pilkasis puvinys byloja apie tai, kad sodui būtinas retinamasis genėjimas.
Poodinė dėmėtligė – sodui trūksta kalkių ir kalcio salietros.
Vaisių puvinys – sodą būtina apsaugoti nuo vaisėdžių ir atlikti moniliozė profilaktiką.
Rauplės byloja apie nepakankamą kovą su šia liga.
Raudonos dėmelės ant vaisių primena, kad sode karaliauja skydamariai.
Pagalvokite, ar pakanka jūsų vaismedžiams drėgmės ir mineralinių trąšų. O gal, priešingai, jūs įterpėte tiek mėšlo, kad galima nenaudoti mineralinių trąšų. Nepamirškite, kad šviežiame mėšle labai daug azoto, todėl be mėšlo į dirvožemį dar įterpiama ir pelenų.
Taip pat būtina pasiskaičiuoti derliaus nuėmimo laiką. Jeigu paskubėsite, sudarysite sąlygas suvysti, o jeigu vaisių nesurinksite laiku, juos gali pažeisti poodinė dėmėtligė, šerdies parudavimas ir kitos ligos.
Laikymui padėtų obuolių būklė gali byloti, pavyzdžiui, apie mineralinių medžiagų trūkumą ar perteklių sodo dirvožemyje. Pavyzdžiui, vaisių stikliškumas rodo, kad dirvožemyje trūksta kalcio.
Jeigu supjaustytų vaisių minkštimas yra sutežęs, miltingas, rusvos spalvos, o odelę lengva perdurti pirštu. Ši liga byloja apie tai, kad vaisiuose yra mažai kalcio ir per daug azoto. Beje, dirvožemyje kalcio gali pakakti, tačiau esant kalio ir magnio pertekliui jis blogai įsisavinamas. Gali būti, kad jums teks susimąstyti, kaip subalansuoti jūsų augalų trąšas.
Ankstyva ir šilta vasara skatina šliaužiojančių, bėgiojančių ir skraidančių kenkėjų dauginimąsi. O kai kurie jų, pavyzdžiui, dirvinės pelės, orams atvėsus persikrausto į žmonių būstus. Jeigu jos prasibraus iki jūsų atsargų, sunaikinkite visus jų sugadintus vaisius ir kuo greičiau atsikratykite šių graužikų – pelės gali būti pavojingų ligų nešiotojos.
