Per keletą pastarųjų metų ūkininkas įsitikino, jog vienodai blogai ir rudeninė sausra, ir laukus skandinančios netikėtos liūtys.

Todėl net ir sinoptikams pranašaujant šiltą rugsėjį, žemdirbiai skuba. Žieminiai rapsai jau pasėti, prasidėjo miežių sėja, po jų seks rugiai, iki rugsėjo vidurio reikia suspėti žemėn suberti žieminių kviečių sėklą. Vieno recepto, kaip užprogramuoti gerą derlių, nėra – kiekvienas pats sprendžia, kaip ruošti dirvą ir kokią sėklą į ją berti. Tačiau net ir senosios kartos ūkininkai dabar jau žino, jog šiuolaikiškas ūkininkavimas paremtas ne pigia darbo jėga, o žiniomis ir technologijomis.

Geros sąlygos sėjai

Liaudies išmintis iki šiol byloja, kad pavasarį ir akmuo kruta, tačiau kiekvienas ūkininkas pasakys, jog pagrindinis darbymetis jau senokai persikėlė į rudenį. Apie 60 – 70 proc. pernai deklaruotų pasėlių plotų buvo žieminės kultūros. Iš maždaug 1 mln. ha Lietuvoje deklaruotų pasėlių daugiau nei penktadalį – per 220 tūkst. ha sudaro žieminis rapsas.

Tokias tendencijas paskatino pastarosios dvi, žiemkenčiams itin palankios, buvusios žiemos. Ūkininkai pripažįsta, jog dabar jau ne pavasarinė, o būtent rudeninė sėja deda pagrindą kitų metų derliui, nes žieminiai pasėliai visada būna derlingesni ir duoda ūkiui daugiau pelno.
Vis dėlto daugeliui dabar kyla klausimas, ar vasarai būdinga kaitra netrukdo sėjai, svarsto, kokia reikėtų rinktis žemės dirbimo technologiją ir ką daryti, kad pasėti javai neuždžiūtų, bet gretai ir tolygiai sudygtų.

AB „Linas agro“ technologijų vystymo vadovas Andrius Lukoševičius pripažįsta, jog dirvai paruošti labai svarbu terminai ir kokybė. Idealu būtų sulaukti fizinės dirvožemio brandos, per kurią įdirbtas jis gražiai subyra, lauke nelieka grumstų, o nuo to labai priklauso tolygus augalų sudygimas.
Pasak konsultanto, net jei vasara užsitęs, sėjos terminų vėlinti negalima. Ilgesnis ruduo leidžia augalams geriau išsivystyti, susiformuoja daugiau ir stipresnių šoninių ūglių. Kai lauką dengia žalia masė, dirva mažiau išgarsina drėgmės, todėl pavasarį augalai sparčiau auga.

„Tai didelis privalumas: šiemetiniai rezultatai parodė, kad kuo labiau pasėliai buvo susikrūmiję, tuo geresnį davė derlių“, – tvirtina A. Lukoševičius.

Sėja

Per karščius – guolio taisyklė

„Aukšta temperatūra sėjai nekenkia, bet kai kritulių mažiau, iš dirvos intensyviau garinama drėgmė. Pačios dirvos temperatūra nebūna labai aukšta, žemė įšyla maždaug iki 15 – 17 laipsnių. Šiluma tik padeda sėkloms greičiau sudygti, svarbu, kad užtektų drėgmės. Hidrometeorologų skelbiami duomenys rodo, kad kol kas jos trūksta nebent Žemaitijoje, virur kitur fiksuotas optimalus kiekis. Taigi sąlygos sėjai kol kas geros“,– sakė A. Lukoševičius.

Tačiau kai taip karšta ir žemė greitai džiūsta, labai svarbu atkreipti dėmesį į žemės įdirbimo gylį. Jis turėtų būti toks, kokiame gylyje bus formuojamas sėklos guolis. Įdirbus giliau, sėklos pakimba sausame dirvožemyje, todėl negalima tikėtis geros dygimo kokybės ir tolygumo.

„O kai dalis sėklų dygsta vėlai, susiformuoja nelygus pasėlis – trumpėja augalo vystymosi periodas, augalai silpniau žiemoja ir brandina mažesnį derlių“, – tikina AB „Linas Agro“ technologijų vystymo vadovas.

Taip pat daug diskutuojama, reikia ar nereikia arti žemę. A. Lukoševičius siūlo rinktis neariminę technologiją, kuri tausoja dirvožemį. Jei laukas sukultūrintas, nebereikia kovoti su daug sėklų brandinančiomis piktžolėmis, arto nebūtina. Neariminė technologija ūkininkams leidžia sutaupyti laiko ir pinigų. Be to, nemaišoma dirva išsaugo daugiau humuso, dirvožemis tausojamas.
„Vienintelis minusas, kad neariant žemės, ant lauko lieka daugiau augalinės masės su ligas sukeliančiais patogenais, todėl reikia taikyti intensyvesnę augalų priežiūros programą. Bet kai viską sudedi, įsitikini, kad ši technologija yra našesnė, duoda daugiau derliaus ir didesnį pelningumą“, – tvirtina ūkininkus konsultuojantis „Linas Agro“ technologijų specialistas.

Laukams būtina sėjomaina

Išvengti ligas sukeliančių patogenų atakų padeda sėjomaina. Joniškio ūkininkas S. Bunga žino, ką kuriame lauke sės po metų, dviejų ar penkerių – tokiam laikotarpiui sudarytas jo ūkio sėjomainos planas. Ir pakeisti jį gali nebent gamtos pateiktos staigmenos.

Sėjomainą taiko ir posėlines kultūras savo ūkyje S. Bunga augina jau 10 metų. Ūkininkas tikina, jog po kūlimo užauginta žalioji masė duoda ypač didelę naudą, nes sukaupia savyje azotą ir apsaugo dirvožemį nuo maisto medžiagų išplovimo. O ir auginti nesudėtinga: baltosios garstyčios ir pašariniai ridikai užauga per du mėnesius – telieka rudenį juos užarti arba pavasarį pervažiuoti lauką su sunkiuoju skutiku.

Pasak A. Lukoševičiaus, posėliniai augalai gali pagelbėti ir tada, kai nepavyksta taikyti sėjomainos. Jie ne tik sumažina dėl atsėliavimo atsirandančių ligas sukeliančių patogenų poveikį ir apsaugo maisto medžiagas nuo išplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Dirva praturtinama organinėmis medžiagomis, tačiau svarbiausia – padeda išsaugoti drėgmę.

Sėja

Kilogramus teks pamiršti

K. Lukoševičius įsitikinęs, kad jau visiems ūkininkams būtų laikas išmokti skaičiuoti sėklos normą milijonais ir pamiršti kilogramus. Šiemet tai ypač svarbu, nes užaugo smulkesni grūdai. Taikant 220 kg/ha sėjos normą, pasėlis gali būti per tankus. Augalai konkuruos vieni su kitais, augs silpnesni ir prasčiau žiemos.

„Tai vienas iš tikrų sėkmės faktorių. Sėjant anksti, užtenka į ha išverti 3,5 – 3,7 mln. sėklų, vėliau sėjos norma didinama, nes augalai nespėja gerai susikrūmyti ir reikia kompensuoti produktyvių stiebų skaičių“, – aiškina konsultantas.

A. Lukoševičius tikina, jog klysta tie ūkininkai, kurie rudenį bando sutaupyti trąšų sąskaita ir žiemkenčiams atiduoda tik pusę normos fosforo ir kalio trąšų, o likusias išberia pavasarį. Kad pavasarį pasėliai nepritrauktų maisto medžiagų, geriau iškart jiems užtikrinti augimui palankias sąlygas.

Svarbiausia – sėklos kokybė

Patarlė „ką pasėsi, tą ir pjausi“ svarbi ir šiandieniniams ūkininkams, priverstiems ne tik siekti didelių derlių, bet ir prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

AB „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas pataria formuojant ūkio sėklų krepšelį atsižvelgti į veislių ankstyvumą, kad derlių būtų galima nuimti skirtingu laiku. Kad visi darbai neužgriūtų vienu metu, ypač svarbu stambiems, daug pasėlių turintiems ūkiams. Maždaug apie trečdalį pasėlių turėtų sudaryti ankstyvos veislės, tiek pat – vėlyvos. O likusius laukus geriausia apsėti vidutinio ankstyvumo arba vėlyvumo javų veislėmis.

Pastaruoju metu bene pačia populiariausia, pasak S. Augo, yra vokiškos selekcijos veislę Etana. Ūkininkų mėgstama ir lietuviška veislė Ada. Kvietrugių plotai nedidėja, bet juos auginantys pirmenybę atiduoda aukšto potencialo švediškai veislei Cappricia.

Blogiausia, kad taupydami pinigus, nemažai ūkininkų naudoja savo ūkiuose užaugintą ar iš kitų ūkininkų nupirktą sėklą, nors retai rasi nežinantį, kad be kokybiškos sėklos gero derliaus tikėtis negalima. O tikrai kokybiška yra tik sertifikuota sėkla.

Pastebima, jog ūkininkai jos naudoja kasmet vis daugiau. Jei 2010 metais buvo sertifikuota 25,3 tūkst. t įvairių augalų sėklų, tai pernai – jau 81,5 t. Toks pokytis rodo, jog žemdirbiai pajuto, kad apsimoka sėti sertifikuotą, nes iš tokių pasėlių gaunamas didesnis derlius. Vis dėlto sertifikuotomis sėklomis kol kas apsėjama tik maždaug penktadalis Lietuvoje deklaruotų pasėlių ploto. Vakarų Europos šalyje sertifikuota sėkla apsėjama apie pusė laukų, o Skandinavijoje – net 80 – 90 proc.
„Jei siekiame tokio derlingumo, kokį gauna Vakarų fermeriai, tai ir mes turime naudoti daugiau sertifikuotų sėklų. Mokslininkų duomenys rodo, jog lyginant su ūkine sėkla, kokybiškai paruoštos sėklos duoda 10 – 15 proc. didesnį derlingumą, mat sėjant pirmo arba antro atsėlio sėklinę medžiagą, geriau išsaugomos genetinės veislės savybės“,- aiškina AB „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas.

Svarbu, jog pirkdami sertifikuotas sėklas, ūkiai visada gauna informaciją apie jų kokybę, 1000 sėklų masę ir daigumą – tai leidžia tiksliai apskaičiuoti sėjos normą ir sudaryti pasėliams optimalias augimo sąlygas.

Juo labiau kad iki 2020 m. Kaimo plėtros programoje yra numatyta parama plotams, užsėtiems sertifikuota sėkla. Pernai už ha buvo mokama 14 eurų. Jei su viena tona sėklos apsėjama 4–4,5 ha, tai reiškia, kad už toną sertifikuotos sėklos kompensacija yra apie 60 – 70 eurų eurų.
„Tikrai verta sėklai paliktus savo grūdus parduoti, o pirkti sertifikuotą sėklą ir gauti kompensaciją. Ne kiekvienas ūkis turi grūdų beicavimo ir valymo mašinas, todėl būna keista, kai labai daug investavę į sėjamąją, pila ten abejotinos vertės sėklą. Sutinku, kad tuo momentu sutaupo, bet kiek praranda dėl sėklos kokybės - nepaskaičiuoja“,- įsitikinęs S. Augas.

Sėja

Renkasi tik sertifikuotas

Kirnaičiuose ūkininkaujantis S. Bunga tvirtina, jog dėl sertifikavimo jam jokių abejonių nekyla: „Nauda vienareikšmiška – visada garantuotas derliaus priedas, todėl sėju tik sertifikuotą sėklą. Pats daug metų auginau sėklą sertifikavimui, ir dabar esu sėklos daugintojas, todėl nauda seniai įsitikinau“.

Kaime užaugęs ir kitokio darbo neįsivaizduojantis S. Bunga sako nuo pat ūkininkavimo pradžios eksperimentuojantis ir taikantis naujoves, nes reikia žiūrėti į priekį.

Pasak jo, naujos technologijos kainuoja brangiai, bet padeda prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų. Tačiau negarantuoja, jog ir daug pastangų įdėjus, derlius bus didesnis.

„Jei kas sako, kad nereikia skubėti sėti, nes ruduo dabar ilgas, neklausykite. Iš savo patirties žinau, kad jei nepasėsi per pirmą rugsėjo savaitę, vėliausiai – iki 10 d., paskui gali ilgam atidėti sėją: arba uždžiovins sausta, arba pasipils lietus. Ir šiemet, kai reikėjo sėti rapsą, per kelias dienas išlijo visą mėnesio normą - smarkiai sutrikdė darbus. Turime taikytis prie kraštutinumų: stebėti ilgalaikes oro prognozes ir planuojant darbus, jomis vadovautis“,- savo patirties neslėpė ūkininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)