aA
Klimato kaitos paradoksai Lietuvoje: užauginsime daugiau produkcijos, bet maistinė vertė bus menka.
Klimato kaita
Klimato kaita
© Reuters / Scanpix

Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė. Mokslininkė atkreipia dėmesį į dabartinę tendenciją, kai nesilaikant sėjomainos principų, o renkantis vis daugiau trąšų, augalų apsaugos priemonių, gal ir gebama užauginti pakankamai didelį kiekį produkcijos, bet jos maistinė vertė gali likti tokia pati arba net mažėti.

„Vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių aspektų – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį ir užtikrinti jų kokybę. Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, – dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros. Jeigu ūkininkai metai po metų augina tą patį, nevykdo sėjomainų, galima teigti: dirvožemis degraduoja. Didžioji dalis ūkininkų žemę stengiasi „praturtinti“ trąšomis, pesticidais, kad tik derlius būtų didelis ir kasmetinis, bet tokia chemizacija dirvožemiui, aplinkai ir produkcijai tik kenkia“, – tikina VDU doc. J. Žaltauskaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje kasmet parduotuvėse trūksta daugelio kultūrų lietuviškos produkcijos – svogūnų, česnakų ir daugelio kitų, kurias turime importuoti, nes Lietuvos ūkininkai jų nesistengia auginti. Ūkininkai eina lengvesniu keliu ir augina tai, kas labiau apsimoka, investuoja daug mažiau jėgų ir laiko.

VDU pranešime pabrėžiama, kad panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį – tai yra vienas iš 17 darnaus vystymo tikslų, kurio siekis pasistengti, kad žemėje nebūtų badaujančių. Tačiau dėl klimato kaitos prarandami plotai, tinkami žemės ūkio veiklai – kai kur pasidaro per sausa, kai kur – per drėgna. Mokslininkai intensyviai ieško sprendimų, kaip keičiantis klimatui užtikrinti maisto saugumą ir jo pakankamą kiekį ateityje. Ši kaita nėra vien tik temperatūros kilimas, ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių – ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija...

„Vykstant klimato kaitai, kai kur mes galime tikėtis didesnių derlių, tarkim, šiaurinėse platumose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kas metai didėja ir pailgėja vegetacijos periodas, tačiau užauginamos produkcijos maistinė kokybė nebūtinai bus geresnė vien dėl to, kad daugiau priauga“, – konstatuoja J. Žaltauskaitė.

Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės. „Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu paliks Lietuvos plotą, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti egzotika“, – ironizuoja mokslininkė.

Svogūnai
Svogūnai
© Shutterstock

Anot VDU atstovės Rimgailės Dikšaitės, šio universiteto mokslininkai savo tyrimais patvirtino, kad dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas ir su piktžolėmis. Be to, klimato kaita neigiamai veikia ir dirvožemį, kurio kokybė vis blogėja ir kurią prastina ir intensyvinamas žemės ūkis – visa tai prisideda prie to, kad dirvožemis „degraduoja“. Dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augančiai pasaulio populiacijai.

„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o daugumą šių bangų lydi sausros – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio ekosistemoms. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus, pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o tuo tarpu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė J. Žaltauskaitė.

Taip pat patvirtinta, kad augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės, karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius (sausrą, konkuravimą su kitais augalais), atsigavimas yra žymiai lėtesnis.

„Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje. Atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir kai kurių herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gal reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais priemonių kiekiais. Visa tai teršia aplinką, menkina užauginamos produkcijos maistinę kokybę, o tai tiesiogiai atsilieps ir žmonių sveikatai“, – perspėja VDU mokslininkė.
Birutė Mačienė

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.5455

Augalai, kuriuos rekomenduojama įkurdinti virtuvėje (7)

Dažniausiai kambariniai augalai puikuojasi svetainėse, miegamuosiuose arba darbo kambariuose,...

Svarbu prieš sodinant: kaip šviesa paveikia sėklas

Skirtingų augalų sėklos skirtingai reaguoja į šviesą.

Vištos dedeklės: kaip pasiekti, kad jos visada dėtų kiaušinius ir nebūtų kanibalizmo (5)

Turint ūkį ir nedidelį ūkinį pastatą, galima savo poreikiams auginti vištas dedekles.

Kokių gėlių ir daržovių daigus jau galima pradėti auginti (5)

Galimybė užsiauginti augalus iš sėklų turi ne vieną pranašumą, bet būtina žinoti, kad...

Pakeltos lysvės – kaip jau dabar teisingai planuoti derlių (5)

Renata Ničajienė , „Sezoninės virtuvės“ tinklaraščio autorė sako, kad žiemą galima...

Top naujienos

Medikai prašo neatidėti apsilankymų poliklinikose: kai kurių ligos taip apleistos, kad tenka iškart vežti į ligoninę (3)

Nors dauguma gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugas vėl teikia beveik taip pat, kaip...

„Sviestas sviestuotas“ po skandalo vos spėja suktis: apyvarta išaugo 2,5 karto (10)

Politikų ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi dėl savo prekės ženklo pakovoti nusprendusi įmonė...

Ministerija pasiūlė datas, kada būtų galima atnaujinti grožio paslaugas, slidinėjimą ir atverti parduotuves (230)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pateikė siūlymą jau vasario 8 dieną leisti...

Laukia labai sunki para: Lietuvoje – tūkstančiai žmonių be elektros, dirba gausios brigados skelbia, kuriuose miestuose situacija blogiausia (46)

Lietuvoje dėl gausaus snygio elektros antradienio pavakarę dar neturėjo apie 21 tūkst. namų...

Linkėjimus iš Biliūnų kaimo siunčianti verslininkė tinkamo recepto ieškojo ir močiutės užrašuose

Štai imsiu ir išduosiu paslaptį. Natūralų, išskirtinės receptūros pomidorų padažą...

Vilniaus licėjaus direktorius: brandos egzaminai yra nesudėtingi, be jų kils chaosas (71)

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį pristatė siūlymą dėl pandemijos...

Rusų policininko smūgio sulaukusi moteris apie jo „atsiprašymą“: mane apgavo (200)

Protesto akcijos Sankt Peterburge metu policijos pareigūno smūgio į pilvą sulaukusi Margarita...

Agnė Keizikienė | D+

Vaikas nuolat zyzia, o jums jau trūksta kantrybė? Keisti situaciją pradėkite nuo vieno paprasto klausimo

Niekas jau nesiginčija, kad šis laikotarpis, kai visa šeima trinasi vienuose namuose visą dieną,...

Domanto Sabonio sužadėtinė jau matuojasi vestuvinę suknelę, būsimą nuotaką sujaudino mylimojo staigmena (119)

Už Atlanto Lietuvą garsinantis krepšininkas Domantas Sabonis ir jo sužadėtinė Shashana Rosen...

Transliacija / Spausk gazą: „Audi Q7“ ir darbai, dėl kurių visi bijo rėminių visureigių (4)

„Spausk gazą" komandai sunku įtikti. Ar patiks vaikinams „Audi Q7"? Izidorius Paukštys toliau...