aA
Dėmesį savo sveikatai ir aplinkai lietuviai kasdien rodo daugybe būdų: rinkdamiesi ekologiškus, vietinius produktus, vengdami bereikalingo plastiko naudojimo, nešiukšlindami, vartodami švaresnius degalus ar net iškeisdami automobilį į dviratį. Visgi, ekspertai pastebi vieną itin kenksmingą klaidą, kurią patys nežinodami dažnai daro Lietuvos ūkininkai.
Arimo varžybos
© Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Jos išvengti – labai paprasta, tačiau tuo nesirūpinant, grėsmės kyla nemenkos: nuo tikimybės užauginti užterštas daržoves iki galimybės skaudžiai nukentėti finansiškai ar net prarasti Europos Sąjungos fondų paramą, rašoma bendrovės pranešime.

Su tokiomis rizikomis susiduria Lietuvos ūkininkai, aplaidžiai ar tiesiog neatidžiai tvarkydamiesi su žemės ūkio veikloje atsirandančiomis įvairiomis atliekomis.

„Vykdant žemės ūkio veiklą susidaro nemažai įvairių atliekų, dalis jų yra pavojingosios, o netinkamai tvarkomos – išmetamos bet kur arba priduodamos teisės pavojingąsias atliekas tvarkyti neturintiems atliekų tvarkytojams – kenkia aplinkai, todėl toks elgesys gali užtraukti administracinę atsakomybę ir nuo kelių dešimčių iki tūkstančių eurų siekiančias baudas“, – perspėja Rasa Čepurnienė, pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ aplinkosaugos ir kokybės vadybos grupės vadovė.

Situacija pamažu gerėja

Jos teigimu, stebima tendencija, kad iš ūkininkų surenkamų pakuočių, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos, kiekiai kasmet auga. „Žalvario“ duomenimis, per 2019 m. pirmąjį pusmetį užterštų pavojingosiomis medžiagomis pakuočių buvo surinkta 6 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu arba beveik tiek, kiek per visus 2018 metus. O neužteršto plastiko atliekų, tokių kaip plėvelės, šienainio, agro plėvelės ir cheminėmis medžiagomis neužteršto plastiko pakuočių, šiemet pirmąjį pusmetį taip pat surinkta 10 kartų daugiau nei pernai.

Nežiūrint į tai, kad situacija gerėja ir iš ūkininkų surenkamų pakuočių kiekiai auga, specialistai vis dar pastebi nemažai kurioziškų atvejų, kylančių iš nerūpestingumo ar informacijos stokos.

„Dažnai ūkininkas neatskiria pakuotės užterštumo lygio ir „prikelia“ ją naujam gyvenimui. Pavyzdžiui, keletą kartų praskalauja plastikinį kibirą ar bakelį nuo herbicidų, pesticidų ar kalkių ir toliau jį naudoja ūkyje, kaip vandens laikymo tarą daržų ar šiltnamyje auginamų daržovių laistymui, nors atlikti tyrimai rodo, kad plastikas turi „taršos atmintį“ ir jo taip paprastai vandeniu neišplausi. To nežinant, galima manyti, kad auginamos ekologiškos daržovės, nors pasigilinus paaiškėja, kad jos laistomos pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis užterštu vandeniu“, – atskleidžia R. Čepurnienė.

Pavojingos atliekos

Specialistės teigimu, paprastai taip nutinka dėl žinių stokos, tačiau netrūksta ir sąmoningų atvejų, kai net ir žinant, jog tam tikros susidariusios pakuočių atliekos yra pavojingos, jos vis tiek naudojamos pakartotinai arba sutvarkomos netinkamai – kaupiamos arba atiduodamos teisės tvarkyti pavojingąsias atliekas neturinčiam atliekų tvarkytojui. Dėl tokio elgesio ūkininkai rizikuoja patirti nemenkų finansinių nuostolių.

„Netinkamai atliekas tvarkantys ūkininkai ne tik gali užsitraukti administracinę atsakomybę, bet ir galimai prarasti arba gauti mažesnes tiesiogines Europos Sąjungos fondų išmokas. Todėl priduodant ūkyje susidariusias atliekas svarbu pasidomėti, kaip jos bus sutvarkytos, ir rinktis patikimą atliekų tvarkytoją. Pagal įstatymus, atliekų turėtojai yra patys atsakingi už veikloje susidariusių atliekų sutvarkymą, net ir tuomet, kai jas priduoda legaliai veikiančiai atliekų tvarkymo įmonei. Paaiškėjus, kad pavojingosios atliekos buvo atiduotos tvarkyti tokia veikla negalinčiai užsiimti įmonei arba, jei įmonė, kuri turi leidimą tvarkyti pavojingąsias atliekas, jas sutvarkė nesilaikant įstatymų reikalavimų, ūkininkui už tų pačių atliekų sutvarkymą gali tekti susimokėti dar kartą“, – perspėja specialistė.

Atpažinti padeda žymėjimas

Lietuvos ūkiuose susidaro įvairių rūšių atliekų: tiek buitinių-komunalinių, tiek pavojingųjų, tiek nepavojingųjų, tačiau patys ūkininkai ne visada jas atpažįsta. Šiandien jau daugelis žino, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, tai reiškia, kad plastiko, metalo ir stiklo pakuotės negali būti maišomos su buitinėmis atliekomis, o prieš jas išmetant, privalo būti atskirtos. Įmonės atstovė pabrėžia, kad svarbu ne tik tinkamai identifikuoti atliekas, rūšiuoti jas, bet ir nekaupti jų garaže ar ūkiniame pastate, o kilus neaiškumams pasikonsultuoti su atliekų tvarkymo specialistais.

„Rekomenduojame domėtis, skaityti ir vertinti ant pakuočių pateikiamas etiketes bei ženklinimą arba nevengti pasikonsultuoti su specialistais. Atliekų tvarkymo rekomendacijos yra pateikiamos ir saugos duomenų lapuose (SDL) produktų įsigijimo metu, o trąšų, pesticidų ir kitų medžiagų pakuotės žymimos specialiais ženklais, kurie padeda suprasti jose buvusių cheminių medžiagų pavojingumo lygį ir kaip tuščia pakuotė turi būti sutvarkyta“, – teigia R. Čepurnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.1250

Ar sergančio medžio šakeles galima naudoti kaip skiepūglius

Kartais visai akivaizdu, kad kuri nors sode žaliuojanti obelis skaičiuoja paskutines savo dienas,...

Dažnas lietuvis klysta valgydamas didįjį greipfrutą (pomelo) – ko žmonės nežino apie šį vaisių (60)

Didysis greipfrutas ( pomelo ) – citrusinis vaisius, išoriškai labai panašus į greipfrutą, bet...

Žemė sodinukams: kodėl pačių paruoštas gruntas geriau nei pirktinis? (8)

Ankstesniais laikais visi žemę sodinukams ruošdavo patys – tiesiog nebuvo kitų variantų. Dabar...

Būtini lapkričio darbai sode kaip medžio kamieną apsaugoti nuo graužikų (2)

Kone visų lapkritį atliekamų darbų tikslas – apsaugoti sodą nuo kenkėjų ir paruošti žiemai...

Lapkričio darbai darže – kam šis mėnuo pats tinkamiausias (2)

Kadangi visas derlius nuimtas, nieko rinkti nebereikės. Lapkritis – vėlyvo rudens sėjos ir...

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (270)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (178)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui (10)

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Atlikite trumpą testą ir sužinosite, ar turite riziką susirgti cukriniu diabetu (1)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto...

Po krepšiais dominavęs Sabonis solidžiai prisidėjo prie ketvirtos paeiliui „Pacers“ pergalės (1)

Domantas Sabonis vėl ant parketo buvo viena ryškiausių figūrų, o Indianos „Pacers“ (7/4)...

Įmonė atsisakė tradicinių buhalterių: dabar kas mėnesį sutaupo keturženkles sumas (8)

Jau kurį laiką garsiai kalbama, kad dėl automatizacijos kai kurių specialybių atstovai...

Kai akiniai jau nepadeda, vienintelis kelias – operacija: ką būtina apie ją žinoti

Akis – tarytum mažas optikos prietaisas, leidžiantis mums matyti, tačiau tą patį vaizdą...

Veneciją užliejo aukščiausias potvynis per 50 metų žuvo žmogus

Veneciją antradienį vakare užliejo aukščiausias per daugiau kaip 50 metų potvynis , tad...

8 būdai, kaip apsisaugoti nuo plepių žmonių (2)

„Nepaprastai įdomi“ istorija apie močiutę, katiną arba nutikimą pakeliui į darbą: yra...