Ekspertas prisipažįsta, kad sėkmingai prigijusius medelius yra sodinęs sausio mėnesį. Jis pats prižiūri apie 10 ha sodo.
Sodinimas
„Jei kalbėsime apie laiką, tai vaismedžius patartina sodinti pavasarį, uogakrūmius rudenį, nors ruoštis pavasariniam sodinimui reikia nuo rudens. Tačiau jei nespėjome, tai darbus atliekame kuo anksčiau pavasarį“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Jis aiškina ir kodėl verta skubėti. Aktyviausia augalų vegetacija prasideda nuo to momento, kai išeina pašalas, iki Jonininių. Pavėlavę dieną mažiname tų metų derlių. Pavyzdžiui, jei vėliau nei reikia pasodinsime remontantines avietes, tais metais derliaus iš vis gali nebūti. Jei jos bus pasodintos kovą iki balandžio vidurio, tai dar tais pačiais metais skinsime uogas.
„Kalbant apie vaismedžius, pigiau ir paprasčiau sodinti kai augalai iškasti iš dirvos. Tačiau jei jie užauginti konteineriuose – vazonuose – juos galima sodinti ištisus metus. Jei nėra įšalo, galima darbui rnktis ir gruodį ar sausį. Esu tai daręs“, – pasakoja G. Cijūnaitis.
Konteineriuose užauginti augalai tręšiami lėtai tirpstančiomis trąšomis. Po Joninių jų vietą galima keisti, nes vegetacija vėluoja.
„Jei pavėlavome pavasarį pasodinti augalą, jį geriau į dirvą įkasti gruodį nei vėlyvą pavasarį. Tai jokia mistika. Paprasčiausiai tada medelis gaus pakankamai drėgmės ir jo šaknys augs tiesiai į gruntą. Pasodinus gegužę laistyti reikės bent kartą per savaitę. Tačiau darbui renkantis vėlyvą rudenį ar žiemą svarbu, kad nebūtų įšalo bent per kastuvą ir būtina apsaugoti augalą nuo žvėrelių“, – pasakoja patyręs sodininkas.
Jis prisimena, kad prieš 22 metus iš užsienio atsivežė pirmąsias naujas ir brangias avietes, kurių Lietuvoje dar nebuvo. Kadangi jas pavyko nupirkti vėlai, tai augalai buvo sodinami gruodžio 14 d. ir kitais metais jau davė derlių.
„Lietuvoje paskutinius 20 metų nebetrūksta augalų ir sodinukų. Daug kas rudens darbus nukelia pavasariui. Tai didelė klaida. Visgi reikėtų laikytis taisyklės, kad uogakrūmiai sodinami rudenį, o vaiskrūmiai pavasarį. Tuo pačiu sodininkui reikia daugiau dirbti, augalai prigyja lėčiau“, – aiškina ekspertas.
Tręšmas
Jis sako, kad sovietmečius buvo taisyklės, jog kalio ir fosforo trąšos įterpiamos rudenį, azotinės pavasarį. Šiandien taip elgtis nebereikia. Pavasarį, kai išeina įšalas, beriamos kompleksinės lėtai tirpstančios trąšos. Kitas būdas – augalą pasodinus tręšti po 2 savaičių. Jei augalas liaunas ir mažas užteks pusės saujelės, jei didesnis saujelė. Jei auga 2–3 metus reikalinga didelė sauja, jei suaugęs 2 saujos. Jei bijote, kad bus per daug, tręškite kelis kartus.
„Kai dirva priesmėlis, trąšos išplaunamos ir darbas kartojamas. Pavasarį trąšos beriamos į žemę. Jei norime, kad efektas būtų greitas, gegužę – birželį galima naudoti vandenyje tirpstančias trąšas. Jei augalas skurstas, patartina tręšti purškiant, kad maistingas medžiagas gautų per lapus. Pavyzdžiui, toks būdas rekomenduojamas remontantinėms avietėms“, – aiškina sodininkas.
Tačiau ekspertas sako, kad auginant medelius sau galima laikytis paprastos taisyklės vieną kartą duoti normalią granuliuotų trąšų ir dar kartą patręšti salietra su kalio ar kalcio priedais. Tinka tiek uogakrūmiams, tiek vaismedžiams. Tik remonantines avietes, kadangi joms reikia daug maistinių medžiagų, patariama papildomai patręšti per lapus.
