Feisbuke plinta gana daug patarimų, kaip kovoti su šia stichine nelaime. Parinkome keletą būdų, kaip žmonės kovoja su šiais gyviais.
Kurkliai nemėgsta įvairių kvapų, tarkime, chrizantemų. Jeigu smulkiai supjaustysite chrizantemų stiebus ir sumaišysite juos su dirvožemiu, vabalai bėgs į gretimus sklypus. Šie vabzdžiai taip pat nemėgsta česnakų, kanapių, serenčių kvapo, taip pat vištų mėšlo kvapo. Kurklių atbaidymui galite panaudoti ir maisto produktus. Grūsti kiaušinių lukštai, suvilgyti saulėgrąžų aliejumi, taip pat gali būti gera priemonė nuo kenkėjų. Jiems nepatinka ir šviežiai kalkinta dirva. Neišvarinėkit iš sklypų kurmių, didžiausias jų priešas.
Kai matau jų skylutę žemėje, tai iš laistytuvo pilu į duobutę praskiestą indų ploviklį kol prisipildo. Kurklys greitai išlenda ir pagaunu. O kai vasarą randu lizdą su daug mažiuku,tai užbarstau sodos ir užpilu acto.
Maždaug šaukštą aliejaus įpilu į laistytuvą gėlėms ir per maždaug centimetro diametro žarnelę supilu į urvą. Iš vakaro visus urvus užlyginu statybine kelne, todėl ryte labai gerai matosi kur vabalai pusryčiauja ir įpylus aliejaus vabalai labai greitai išlenda.
Rudenį iškasate apie 1 metro gylio duobę, į ją pridėkit šviežio arklių mėšlo. Žiemą, kai lauke minus 10, tą mėšlą iškasat ir iškratot sklype. Į mėšlą būna sulindę kurkliai žiemoti ir neturėdami priedangos nuo šalčio žus.
Tręšti daržą vištų mėšlu. Vabalai nekenčia jo kvapo ir traukia pas kaimynus.
Kiti piliečiai, susidūrę su šia prapultimi ne tokie optimistiški. Neįmanoma. Galima nuodyt, pagaudyt, bet jų tuoj iš kitur prilenda. Geriausia yra apsaugot augalą, skamba kitas patarimas.
Kurklys
Gyvena žemėje rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Dažnas lengvesnėse ir drėgnose dirvose.
Kurklys – visaėdis (polifagas), maitinasi šaknimis, šakniavaisiais, taip pat ir sliekais, lervomis, kitais vabzdžiais. Nimfos daugiau augalėdės.
Pavasarį, gegužės mėnesį, kai įšyla žemė, kurkliai pradeda poravimosi sezoną, kuris trunka iki birželio galo. Patinėliai kurkia išlindę iš urvų, kartais urvuose, dažniausiai drėgnose vietose. Kad sustiprinti garsą, jie išrausia piltuvėlio formos urvus, kurie veikia kaip stiprintuvas. Tyliomis naktimis kurkimas girdimas iki 1 km atstumu. Patelės skraido ieškodamos kurkiančių patinų, poruojasi.
Kiaušinius deda specialioje kameroje arti žemės paviršiaus, kad įšildytų saulė. Po 1–2 savaičių išsirita 4–5 mm ilgio nimfos, kurios yra tarsi suaugėlių kopijos, tik be sparnų, ir šviesesnės. Žinoma, kad patelė saugoja lizdą su kurkliukais ir juos prižiūri iki 1 nėrimosi.
Nimfos auga besinerdamos, pereina 7–8 ūgius (laikotarpius tarp nerimųsi). Nimfos auga 2–3 metus, paskutiniais metais rudenį arba pavasarį išsineria, tapdamos suaugėliais.
Kurkliai žiemoja iki 1–1,5 metro gylio urve, sausose vietose. Žiemoti kartais pasirenka mėšlo krūvas, ten kartais ir kiaušinius sudeda.
Wikipedia
