Pelenuose be kitų elementų yra kalio, kalcio ir fosforo – tokios jų formos, kurią lengvai įsisavina augalai. Todėl trąšos yra unikalios, labai naudingos, ir, svarbiausia, – visiškai natūralios, be cheminių priemaišų.
Pelenų kokybė priklauso nuo to, iš kokio medžio jie gauti.
Patys vertingiausi pelenai – iš beržo malkų. O spygliuočių malkų pelenai šiam tikslui netinka – juose per daug dervų. Vidutiniškai naudingi yra vaismedžių pelenai. Pelenus prieš naudojimą būtinai persijokite.
Jokios chemijos
Prieš uždegdami laužą savo sode būtinai pagalvokite, ar naudosite gautus pelenus. Jei taip, nevertėtų deginti plastikinių, guminių ar polietileninių daiktų. Tokius daiktus apskritai geriau išmesti į specialų rūšiuojamoms atliekoms skirtą konteinerį. Mums juk reikia ekologiškai švarių trąšų, be jokių priemaišų, kurios gali pakenkti augalams.
Naudinga pelenų savybė – gebėjimas šarminti dirvą. Tai vyksta dėl kalcio, kurio pelenuose yra gana daug. Todėl pelenus gerai naudoti rūgštinėse dirvose. Be to, jie gerina dirvožemio struktūrą, jis tampa lengvesnis, puresnis.
Pelenai – puiki trąša beveik visoms sodo ir daržo kultūroms, išskyrus tas veisles, kurios mėgsta rūgščią dirvą. Tokių augalų tręšti pelenais negalima.
Paprastai pelenais dirva tręšiama rudenį arba pavasarį, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę.
Jie beriami ant dirvos paviršiaus, tada dirva perkasama.
Dar vienas laiko patikrintas būdas – įberti pelenų į duobeles sodinant augalus. Tai taškinis metodas, tad visą pelenų naudą gaus konkretus augalas.
Kada negalima naudoti pelenų
Pelenus naudoti galima ne visur ir ne visada. Jų nerekomenduojama naudoti kartu su azotinėmis trąšomis, pavyzdžiui, su mėšlu, nes pelenai panaikins visą naudingą mėšlo poveikį ir iš tręšimo bus mažai naudos.
Be to, negalima tręšti pelenais ir superfosfatais. Priežastis tokia pati – fosforo įsisavinimas sumažės.
