Medikai įspėja, kad karštis alina imunitetą. Be to, tada ima aktyviai daugintis bakterijos ir infekcijos. Būtent todėl vasarą, nors yra daug šviežių vaisių ir uogų, imunine sistemai būtinas pastiprinimas. Į kokius augalus patartina atkreipti dėmesį?
Vaistiniai augalai, stiprinantys imuninę sistemą
Tvirtą imuninę sistemą kuria baltymai, iš kurių organizmas gamina imunoglobuliną. Baltymų yra mėsoje, žuvyje ir jūros gėrybėse. Tiesa, per karščius nesinori pernelyg apkrauti skrandžio, todėl galima rinktis augalinės kilmės baltymus – riešutus (ypač baltymingi graikiniai ir lazdyno riešutai).
Vaistažolių ypatybės:
Ežiuolė
Ji stiprina pirmąją organizmo apsaugos fazę, aktyvina ląstelių funkciją naikinti bakterijas.
Kininis citrinvytis
Kinininis citrinvytis gerina smegenų veiklą, skatina fizinį aktyvumą.
Ženšenis
Ženšenis didina organizmo atsparumą deguonies trūkumui.
Svogūnas ir česnakas
Abu stimuliuoja imunitetą, šalina iš organizmo mikrobus.
Imunitetui būtinai vitaminai
A vitaminas – visos geltonos daržovės ir vaisiai: morkos, moliūgai, saldžiosios paprikos, persikai, abrikosai, obuoliai, melionai, šaltalankiai.
B grupės vitaminai – kruopos, žalios daržovės: špinatai, brokoliai, šparagai.
C vitaminas – citrusiniai, visi kopūstai, obuoliai, erškėtuogės, šermukšniai, raudonosios paprikos, juodieji serbentai.
E vitaminas – riešutai, ankštiniai, aliejai.
Vandens vartojimas per karščius
Per karščius reikia gerti daugiau, nei esate įpratę. Per dieną būtina suvartoti 3–4 litrus skysčių. Alkoholio ir gazuoto mineralinio vandens geriau atsisakyti, nes jie skatina skysčių kaupimąsi organizme, trukdo jam garuoti ir vėsinti mūsų kūną. Toks pats ir gėrimų su kofeinu poveikis.
Gerti reikia visą dieną, nedidelėmis porcijomis. Didžiąją dalį skysčių suvartoti pirmoje dienos pusėje, mažiau – antroje dienos pusėje, nes tuo metu organizmas jau ima kaupti skysčius, dėl to galimas tinimas.
Troškulį puikiai malšina pomidorų, vyšnių, slyvų, citrusinių vaisių sultys. Naminis limonadas su citrinos sultimis švelnina karščio simptomus – nuovargį, apatiją, galvos skausmą.
Vaistažolių antpilai kurie ramina
Dėl karščio gali prasidėti nemiga, atsirasti dirglumas, padažnėti širdies plakimas. Be to, net vėsiu oru, jei nervinamės, daugiau prakaituojame, tada kyla kūno temperatūra, pasidaro tvanku.
Puikų raminamąjį poveikį turi įvairios žolelės.
Valerijonas
Valerijonai gerina miegą, padeda, esant nervinei įtampai. Jie malšina ir spazmus, pvz., pilvo, žarnyno spazmus.
Sukatžolė
Sukatžolė mažina kraujospūdį, gerina širdies veiklą (lėtina ritmą, stiprina širdies susitraukimų stiprumą). Sukatžolę rekomenduoja nuo hipertonijos ir širdies ir kraujagyslių sistemos neurozių.
Melisa
Melisa tiesiog nepakeičiama chroninio streso atveju, melisų arbata gerina miego kokybę. Melisų arbatos galima duoti net vaikams, jei jie jaučia įtampą.
Mėta
Mėtos padeda nuo nervinės įtampos, galvos skausmo, stenokardijos. Veiksmingai malšina pilvo spazmus. O puodelis mėtų arbatos apsaugos nuo nemigos.
Apyniai
Apyniai malšina nerimą, baimę ir kitokias su stipria įtampa susijusias būsenas.
Pasifloros
Pasifloros nuima dirglumą, įtampą, malšina baimės priepuolius, gerina savijautą moterims menopauzės metu.
Barkūnas
Šis augalas gelbėja nuo traukulių, nuo nemigos, galvos skausmo. Tiesa, svarbu jo nepadauginti.
