Kodėl zebrai marginti dryžiais? Rašytojas Rudyardas Kiplingas aiškino, kad dryžiai išsivystė, kai zebras stovėjo po medžių šešėliais, tačiau mokslininkai turi kitokių versijų, rašo medicalnews.com.
Kol kas vieno oficialaus paaiškinimo, kodėl zebrų kailis papuoštas tokiu ryškiu ir įspūdingu raštu, nėra, yra tik teorijos, kurios apima termoreguliaciją, bandymą apgauti plėšrūnus, bendravimą su kitais zebrais ir kamufliažą.
Nėra svarių įrodymų, pagrindžiančių šiuos aiškinimus, tačiau viena teorija turi eksperimentinį pagrindą – kai kurie mokslininkai mano, kad juodi ir balti dryžiai apsaugo zebrus nuo geliančių gyvių.
Vienas iš pavyzdžių yra 2019 m. tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad dryžuotomis gūniomis užkloti žirgai pritraukė mažiau įkyrių vabzdžių, nei tie žirgai, kurie buvo užkloti gūniomis be dryžių.
Buvo atlikta ir daugiau tyrimų, įrodančių, kad zebro dryžiai veikia kaip repelentas (vabzdžius atbaidanti tirpalas). Šis faktas jau savaime yra įdomus, tačiau ar tokia informacija gali būti ir naudinga?
Dryžiai kaip apsauga
Geliantys vabzdžiai galvijų augintojams kelia nemažai problemų, nes jie paveikia gyvulių elgesį ir gali paskatinti ekonominius nuostolius. Skaudžiai geliančių vabzdžių gausa sutrikdo gyvulių ganymosi ir poilsio laiką, o tai savo ruožtu atsiliepia jų elgesiui.
Be to, galvijai nuo gyvių bando apsisaugoti burdamiesi į krūvą, o tai padidina šilumos smūgio ir sužeidimų riziką. Be to, tai gali sumažinti svorio prieaugį ir neigiamai paveikti pieno gamybą.
Kai kurių tyrėjų vertinimu, dėl geliančių vabzdžių Jungtinių Valstijų pieno ir gyvulininkystės pramonė kasmet praranda daugiau nei 2 mlrd. dolerių.
Jei zebrams dryžiai padeda apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių, gal panašūs dryžiai gali padėti ir galvijams?
Grupė mokslininkų neseniai ėmėsi tirti šį klausimą, o savo tyrimo rezultatus paskelbė žurnale „Plos One“.
Dryžių tyrinėjimas
Tyrimo tikslams mokslininkai pasirinko šešias apvaisintas japonines juodąsias karves.
Vienas karves jie išpiešė zebrą primenančiais juodais ir baltais dryžiais, kitas vien juodais dryžiais, o dar kitų neišpiešė – paliko tokias, kokios yra (kontrolinė grupė).
Kadangi japoninės juodosios karvės natūraliai yra juodos, gyvuliai su išpieštais juodais dryžiais iš pažiūros nesiskyrė nuo normalių karvių. Jos buvo nudažytos siekiant įsitikinti, kad vabzdžius atbaido ne dažų kvapas.
Tada tyrėjai ėmė stebėti galvijų reakciją į vabzdžius. Paprastai galvijai vabzdžius atbaido karpydami ausimis, mosuodami galva, trypdami kojomis, mosuoja uodega, judindami odą. Tyrėjai taip pat fotografavo kiekvieno gyvulio šonus, kad užfiksuotų ant jo nutūpusių vabzdžių skaičių.
Galiausiai, ant žemės šalia kiekvienos karvės jie patiesė lipnių permatomų juostų, kad galėtų ištirti ant jų prilipusius vabzdžius ir nustatyti, kokios jie rūšies.
Taigi, paaiškėjo, kad ant zebro dryžiais išmargintų karvių kojų ir kūno tūpė daug mažiau vabzdžių lyginant su kitomis karvėmis – kone perpus mažiau. Įdomu tai, kad ant vien juodais dryžiais išpieštų ir kontrolinės grupės karvių vabzdžiai tūpė vienodai.
Palyginę galvijų elgesį, tyrėjai pamatė, kad kontrolinės karvės per pusvalandį vidutiniškai atliko 53 judesius, o juodais dryžiais išpieštos karvės – 54,4 judesio. O juodais ir baltais dryžiais margintos karvės atliko 39,8 judesio per pusvalandį.
Tyrimo autoriai reziumuoja: „Mūsų tyrimo rezultatai parodo, kad ant juodais ir baltais dryžiais margintų karvių tūpė pastebimai mažiau geliančių vabzdžių, nei ant margintų vien juodais dryžiais ar visiškai nemargintų.“
Šis neįprastas, bet akivaizdžiai veiksmingas metodas gali padėti sutaupyti pinigų gyvulių augintojams. Be finansinės naudos, šis sprendimas gali padėti sumažinti pesticidų naudojimą. Vabzdžiai labai greitai prisitaiko prie cheminių medžiagų, kurias žmonės vis kuria siekdami juos sunaikinti – pasak tyrimo autorių, „atsparumą naujam pesticidui vabzdžiai neretai išsiugdo per apytikriai dešimt metų nuo nuodo sukūrimo“.
Autoriai tęsia: „Šis tyrimas pateikia alternatyvą pesticidams, kurie paprastai yra naudojami siekiant apsaugoti gyvulius nuo kandančių vabzdžių. Alternatyva padės gerinti augalų gerovę ir žmonių sveikatą, taip pat padės išspręsti atsparumo pesticidams problemą aplinkoje.“
