Kaip sėti agurkus ir auginti sodinukus
Šildomame šiltnamyje agurkus sėti galima kovo-balandžio mėnesiais. Tam rekomenduojama naudoti specialų substratą, kurį galima įsigyti sodininkams skirtose parduotuvėse. Jame yra visos būtinos medžiagos, kad sėkmingai sudygtų sėklos, jame nėra kenkėjų ir piktžolių sėklų.
Agurkus geriausia iškart sodinti į vazonėlį. Substratas supilamas į vazoną ar dėžę, paskui pirštais suspaudžiamas, kad neliktų oro ertmių, kurios gali neleisti šaknims paimti vandens. Vis dėlto, substratas neturi būti ir labai sutankintas, nes augalams vis gi reikalingas deguonis. Substratą reikia drėkinti, tačiau be fanatizmo, todėl geriausia tam naudoti pulverizatorių.
Sėklas pageidautina įterpti į dirvožemį 1-2 centimetrus, uždengti substratu, o paskui pulverizatoriumi sudrėkinti. Kad drėgmė laikytųsi geriau, rekomenduojama uždengti talpą plėvele ar stiklu. Kad agurkai sudygtų, patalpoje būtina užtikrinti plius 25 laipsnių temperatūrą.
Kad išvengtumėte daigų išstypimo, sėkloms sudygus oro temperatūrą pamažinkite 2-3 laipsniais. Tiesa, namų sąlygomis tai padaryti nėra taip paprasta.
Kai daigai susiformuoja, vazonus reikia pastatyti į šviesią vietą, pavyzdžiui, ant palangės. Toliau agurkams būtina užtikrinti šviesą, šilumą, laistymą ir trąšas. Jeigu agurkus vėliau planuojate sodinti į atvirą gruntą, daigus reikia grūdinti – palaipsniui pratinti prie lauko oro sąlygų.
Laistymas ir tręšimas
Taisyklingas laistymas – pats svarbiausias agurkų priežiūros darbas, kuris turi labai daug įtakos jų vystymuisi. Sodinukų negalima nei perlaistyti, nei uždžiovinti.
Į laistymui skirtą vandenį būtina įpilti silpną kompleksinių trąšų tirpalą. Pageidautina naudoti trąšas, į kurių sudėtį įeina humuso medžiagos, nes jos skatina augimą ir stiprios šaknų sistemos formavimąsi, didina augalų atsparumą ligoms ir reguliuoja maistinių medžiagų bei vandens pasisavinimą.
Vis dėlto, su trąšomis negalima ir persistengti – būtina paisyti tam tikros dozės, kitaip augalus galima nudeginti. Paprastai daromas tirpalas, kuris 10-15 kartų silpnesnis už tą, kurį rekomenduoja gamintojas.
Taip pat reikia prisiminti, kad augalų vystymuisi svarbi ne tik šviesa, šiluma ir laistymas, bet ir patalpų vėdinimas.
Kiti agurkų auginimo patarimai:
Agurkų negalima sodinti šalia pomidorų ir obuolių, kurie išskiria etileną, bloginantį agurkų kokybę;
sausuoju laikotarpiu agurkus reikia laistyti bent 2-3 kartus per savaitę;
Agurkų negalima laistyti šaltu vandeniu – prieš tai jį reikia palaikyti kambario temperatūroje.
Azotas – gelsta iš pradžių senesni lapai, paskui apatiniai lapai, tada – viršutiniai. Taip pat gelsta ir krenta užsimezgę lapeliai.
Fosforas – nauji lapai maži, tamsiai žali, o senesni lapai – diržingi, į viršų susuktais kraštais. Dažnai fosforo dirvožemyje pakanka, tačiau jeigu jo temperatūra per žema, augalas negali fosforo pasisavinti.
Kalis – iš pradžių lapų kraštai gelsta ir pamažu visas lapas tampa gelsvai žalias. Kalio deficitas pasireiškia ir tuomet, jeigu agurkai auga labai tankiai ir jiems trūksta šviesos.
Kalcis – pradeda gelsti jaunų lapelių galiukai, o jeigu kalcio trūkumas ypač didelis – jie numiršta. Augalas praranda gebėjimą priešintis grybelinėms ligoms, todėl ant jo vystosi įvairiausi puviniai.
Magnis – gelsta vyresni lapai, tarpgyslės lieka žalios.
