Šiuo metu pardavėjai gana dažnai reklamuoja šalčiui atsparias vynuogių rūšis, kurios, žadama, gali išlaikyti 35 laipsnių šaltį. Iš tiesų taip nėra, neuždengtos žiemą gali išbūti tik dvi vynuogių rūšys – „Izbella“ ir „Lidija“, o visas kitas rūšis būtina uždengti.

Neišvengiamai kyla klausimas – kaip dengti? Variantų daug, bet toli gražu ne visi veiksmingi. Aptarsime patikimus ir ne itin patikimus būdus:

Patikimi būdai

Pušų šakelės. Tai vienas iš populiariausių variantų. Susuktą į apskritimą vytelę reikia prispausti prie žemės 3–4 plytomis, iš viršaus apdengti pušų šakelėmis. Danga turi būti 20–30 cm storumo.

Su tokia apsauga net žiemą be sniego vynuogės atlaikys 32 laipsnius šalčio ir išliks daugiau nei 70 proc. pumpurų.

Tiesa, per žiemos atlydį po tokia danga gali patekti drėgmė. Bet kadangi pro šakeles lengvai cirkuliuoja oras, vandens ten nesikaups, o vytelės greitai išdžius, nesušus.

Šis metodas turi vieną trūkumą – jis netinka smėlingai žemei, nes šakelės gerai saugo ūglius, o šaknų neapsaugo. Šaknys smėlingoje žemėje būna negiliai, todėl stipriai atšalus neatlaikys.

Nendrių (meldų) plokštės. Gana geras variantas. Vynuogių šakeles suguldykite ant žemės, prispauskite plytomis, o ant viršaus dviem sluoksniais suklokite plokštes.

Ši danga apsaugo vynuoges nuo didelių šalčių, nes nendrės tuščiavidurės, jose išlieka oro, o jis – puikus šilumos izoliatorius.

Vienas šio metodo trūkumas – plokščių brangumas. Plokščių reikės nemažai, o jos tarnauja ilgiausiai 3–4 metus.

Pjuvenos. Šis būdas sudėtingesnis, bet patikimas, tinka bet kokiai dirvai, net smėlingai.
Ant žemės tiesiama plėvelė (būtina ją tiesti, antraip pjuvenos prisigers drėgmės nuo žemės ir iš jų nebus naudos), ant plėvelės dedamos susuktos į apskritimus vytelės, ant jų beriamas 20 cm pjuvenų sluoksnis, o ant viršaus – šiferio lakštas (kad apsaugotų nuo drėgmės).
Su tokia danga vynuogės atlaikys bet kokius šalčius, jų šakelės visada bus sausos.

Abejotini būdai

Žemės. Daugelis sodininkų tiesiog nukelia vynuogių vyteles nuo atramų, deda ant žemės ir apiberia žemėmis. Vieni sako, kad tai patikimas, lengvas būdas, kiti skundžiasi, kad šis metodas neveiksmingas, nes vynuogės iššalo arba iššuto.

Iš tiesų tokio dengimo patikimumas priklauso nuo žemių tipo ir nuo oro. Užbertos juodžemiu vynuogės iš tiesų puikiai peržiemos, bet apibertos smėliu iššals. O jeigu žiemą bus atodrėkis, vynuogės iššus, nepriklausomai nuo to, kokiomis žemėmis bus apibertos.

Sintetiniai dangalai. Pastaruoju metu išpopuliarėjo sintetiniai audiniai – agroplėvelė ir pan., jais mėgsta daug ką dengti.

Jei uždengsite vynuoges kokio nors sintetinio dangalo dviem–trimis sluoksniais, tikrai apsaugosite nuo šalčio, taip pat ir nuo iššutimo, nes šios medžiagos pralaidžios orui, po jomis nesikaupia drėgmė.

Deja, jei stipriai pašals be sniego, sintetinės medžiagos neišgelbės – vynuogės žus.

Polietileno plėvelė. Daugelis sodininkų, daržininkų mėgsta polietileno plėvelę, tačiau žiemoms šiltėjant, po plėvele susidaro šiltnamio efektas, paskui pašąla, ir vynuogės žūsta.

Visiškai netinkamos dangos

Daržovių lapai, sausi medžių lapai. Tokį būdą galima parekomenduoti tik nemėgstamam kaimynui, nes po augalinėmis šiukšlėmis vynuogės tikrai iššus.

Šviežias mėšlas. Kartais tenka perskaityti apie šį būdą. Jo šalininkai pateikia geležinių argumentų – neva mėšlo krūva virš šakelių žiema įšyla, todėl vynuogėms būna šilta. Kitas argumentas – mėšlas išnaikina grybelius, žiemai likusius ant vynuogių. Niekas nežino, ar tikrai grybeliai išnaikinami, o tai, kad organiniai dariniai naikina pumpurus – faktas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)