„Vynuoges auginti pradedame rudenį. Prikarpome „pagaliukų“ (būsimų ūglių) ir padedame į rūsį. Juos laikome tamsoje – drėgnose pjuvenose ar smėlyje. Svarbu, kad neišdžiūtų“, – pasakoja netoli Kauno vynuoges auginanti Janina Indrašienė.
Jos sodyboje apie 100 vynuogių rūšių.
Žemę sušildžius pavasario saulei ūgliai pikiuojami, kad išleistų šaknis. Tam, kad vynuogės įsišaknytų reikia 25 laipsnių temperatūros. Kai lauke 10 laipsnių, maždaug gegužės viduryje, ūglius galima sodinti lauke.
Derėti pradeda 3–4 metais. Žiemai augalus reikia pridengti. Ypatingai reikia rūpintis stambiauogėmis desertinėmis vynuogėmis. Jos mažiau atsparios šalčiui.
„Iš vieno krūmo, jei jis tinkamai auginamas, galima priskinti ir 10 kilogramų uogų“, – pasakoja augintoja.
Vyninės vynuogės derlingos, tačiau pačios uogos smulkesnės. Desertinės stambesnės.
Tam, kad būtų daug stambių uogų krūmus reikia genėti. Pirmas genėjimas „žaliasis“ - vasarą. Tada išgenimos smulkios šakelės. Rudenį, kai nukrenta lapai, išpjaunamos derančios šakos ir paliekamos jaunos.
„Senos šakos nedera, nereikia bijoti ir jas naikinti. Iš didelio krūmo lieka tik kelios šakelės, tačiau jos duoda didelį derlių. Neverta palikinėti didelių krūmų. Kuo daugiau geni, tuo daugiau uogų“, – aiškina augintoja.
