To­dėl agur­kams rei­kia pa­rink­ti šil­čiau­sią, ap­sau­go­tą bent nuo šiau­rės vė­jų dar­žo kam­pe­lį. Ir ag­rop­lė­ve­lė ant agur­kų lys­vės pa­grei­ti­na su­dy­gi­mą, o glež­ni dai­ge­liai leng­viau iš­ken­čia vė­sias nak­tis.

Daž­niau­sias dar­ži­nin­kų rū­pes­tis bū­na, kai ir lai­ku pa­sė­ta agur­kų sėk­la dėl gam­tos ne­gan­dų ne­iš­dygs­ta, su­pū­va. Kaip mi­nė­jom, juk dir­vos, o ne oro te­mpe­ra­tū­ra jai dyg­ti tu­ri bū­ti 13-15°C, bet ir aly­voms žy­dint dar vis­ko pa­si­tai­ko. Ką da­ry­ti?

Tai­gi gal ver­tė­tų pri­si­min­ti prieš­ka­rio gar­sių Kė­dai­nių ir Tra­kų agur­kų au­gin­to­jų pa­tir­tį. Jie vi­są ant­rą pu­sę ge­gu­žės kas pen­ke­tą die­ne­lių 3-4 kar­tus to­je pa­čio­je lys­ve­lė­je agur­kus pa­kar­to­ti­nai sė­da­vo. Vie­na sė­ja gal su­pus, ki­ta nu­šals, bet kaž­ku­ri tai liks. O jei­gu ir vi­sos su­dygs, su­ve­šės, tai ne taip sun­ku juos iš­re­tin­ti. Vie­ną ar ki­tą pa­ke­tė­lį sėk­lų su­nau­do­si­me dau­giau, ta­čiau ke­lio­mis sa­vai­tė­mis anks­ty­ves­nis der­lius pra­džiu­gins šei­mą.

Šilt­na­miuo­se, o ir lauke anks­ty­viau­sio der­liaus su­lauk­si­me au­gin­da­mi sa­vi­dul­kius trum­pa­vai­sius hib­ri­dus, ku­rių žie­dams ap­dul­kin­ti ner­ei­kia bi­čių. Tie­sa, sėk­la jų kiek bran­go­ka, to­dėl vie­nas ar ki­tas tau­pes­nis dar­ži­nin­kas jos ne­per­ka. Bet­gi šie agur­kai ne to­kie reik­lūs švie­sai ir ši­lu­mai, jie už­de­ra ke­lio­mis sa­vai­tė­mis anks­čiau, ir jau pir­mas agur­kė­lis ap­mo­ka tą sėk­ly­tės kai­ną.