Kaip augalai užsikrečia voratinkline erke?
Masinio užsikrėtimo atveju voratinklis nusidriekia nuo vieno augalo prie kito; voratinklis gali visiškai padengti augalus, o ant šakelių ir lapų galiukų kaupiasi judanti masė iš kenkėjų kūnų. Tose vietose, kur minta kenkėjai, pastebimi apskriti tamsiai rudi ar juodi ekskrementai.
Iš pradžių voratinklinė erkė apninka lapus, paskui pagrindinė masė pereina į viršūnę, apima jaunus viršutinius lapelius, dalį gėlių ar vaisių.
Voratinklinių erkių patelių kūnas yra 0,4-0,6 mm ilgio, patinėlių – 0,3-0,45 mm ilgio. Vasara erkės žalsvai gelsvos, o žiemojančių patelių kūnai rudenį arba anksti žiemą būna raudoni ar oranžiniai su gelsvu atspalviu.
Lauke voratinklinė erkė pasirodo antrą birželio pusę, o rugpjūčio pradžioje pradeda žiemoti. Žiemoja po augalų likučiais, šiltnamiuose, viršutiniame dirvožemio sluoksnyje 30–60 mm gylyje.
Optimali šiam kenkėjui temperatūra – 25–30 laipsnių šilumos, 35–55 proc. oro drėgmė. Tada kenkėjai išsivysto per 7,5–9 dienas. Todėl uždaroje patalpoje voratinklinės erkės gali daugintis ištisus metus, per juos subręsta nuo 12 iki 20 vadų.
Voratinklines erkes pasyviai išnešioja žmonės ir gyvūnai, jos plinta oru, juda pačios. Kiaušdėčiai išlieka gyvybingi iki penkerių metų. gyvena visur, išskyrus Antarktidą.
Voratinklinės erkės daroma žala
Lervos ir suaugusios erkės pragraužia lapus, išsiurbia ląstelių turinį. Lapai netenka maistingų medžiagų, sumažėja chlorofilo lygis, sulėtėja fotosintezė, iš įtrūkimų garuoja drėgmė. Misdamos erkės išskiria fermentus, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą ir sunaikina ląsteles.
Apnikti šių erkių augalai pasidengia šviesiais taškeliais, atrodo lyg subadyti adata (puikai matosi iš lapų paviršiaus (ypač matosi prieš šviesą), paskui pasidengia blyškiai gelsvomis, raudonomis ar sidabrinėmis dėmėmis, apsitraukia voratinkliu, nudžiūva, gali nukristi lapai, žiedai, pumpurai, vaisiai, gali žūti netgi visas augalas.
Voratinklinė erkė puola praktiškai visus augalus, išskyrus vandens.
Dažniausiai puola:
Vaisius ir daržoves: arbūzus, baklažanus, melionus, svogūnus, agurkus, paprikas, rabarbarus, burokėlius, salierus, pomidorus, moliūgus, pupeles, apynius, špinatus.
Uogas ir vaisius: vynuoges, vyšnias, kriaušes, gervuoges, žemuoges, agrastus, avietes, slyvas, serbentus, obuolius.
Dekoratyvinius augalus lauke ir viduje: galenius, žydrūnius, sinavadus, brugmansijas, verbenas, hortenzijas, jurginus, gvazdikus, kardelius, pentinius, jazminus, kaktusus, kamelijas, margenius, gebenes, lelijas, aguonas, įvairių rūšių palmes, rododendrus, rožės, fikusus, frezijas, fuksijas ir kt.
Piktžoles: dilgėles, vijoklius.
Profilaktinės priemonės nuo voratinklinės erkės
Užtektinai laistykite, laiku patręškite augalus.
Nepalikite piktžolių aplink šiltnamį, jo viduje, taip pat lysvėse ir aplink jas.
Rudenį išvarpykite dirvožemį, piktžoles sunaikinkite.
Liaudiškos kovos su voratinkline erke priemonės
Nuplaukite augalų lapus šiltu vandeniu su ūkiniu muilu arba indų plovikliu (kambarinius augalus). Reikia nuplauti ir palangę, išplauti vazonus.
Svogūnų antpilas. 15–20 g svogūnų smulkiai supjaustykite, užpilkite 1 l vandens, išmaišykite, uždenkite indą ir palikite 5–7 valandoms.
Česnakų antpilas. 150–170 g česnakų pertrinkite, užpilkite 1 l vandens, uždenkite ir pastatykite tamsioje vietoje penkioms paroms. Paskui 5–6 ml antpilo praskieskite 1 l vandens ir laistykite.
Taisyklės, kaip naudoti chemines preparatus nuo voratinklinė erkės
Kad kenkėjas neįprastų, nepurkškite to paties preparato kelis kartus iš eilės.
Prieš pirmą kartą naudojant, preparatą reikia išbandyti su vienu augalu. Jei per parą augalo būklė nepablogės, bus galima naudoti visiems šios rūšies augalams.
Būkite atsargūs naudodami apsauginius preparatus. Visada atidžiai perskaitykite instrukciją ir laikykitės nurodymų.
