Kaip tik tokių prekių dabar tikrai galima įsigyti įprastose Vokietijos parduotuvėse.
Veganiškų ir vegetariškų produktų rinka Europoje tolydžio auga, o kas antras Vokietijos gyventojas priskiria save vadinamiesiems fleksitarams – tiems, kurie vartoja mėsą, tačiau ne taip dažnai kaip anksčiau, rašo „Deutsche Welle“. Iš sojos pagamintas dešreles, šnicelius ir dešras neretai renkasi ir tie, kurie mėsos nusprendžia visiškai ar iš dalies atsisakyti dėl ekologinių sumetimų. Tik kyla klausimas, ar iš tiesų tokios nekaltos tos vegetariškos dešrelės?
2018 metais Vokietijos žurnalas „Stern“ paviešino gana netikėtas išvadas. Gaminant vegetariškas dešras, anot straipsnio autorių, paaukojama daugiau gyvūnų negu gaminant dešras iš mėsos.
Siekdami tai įrodyti, vokiečių žurnalistai atkreipė dėmesį į vienos žinomos firmos tiekiamos mortadelos (kiaulienos dešra su lašinukais) gamybos technologijos niuansus. 74 proc. šios rūšies dešros sudaro mėsa. Iš kiek daugiau nei 94 kilogramus sveriančios kiaulės pavyksta pagaminti maždaug 103 kilogramus mortadelos.
Ta pati žinoma firma siūlo ir vegetarišką mortadelos variantą. 70 proc. šio gaminio sudaro kiaušinių baltymai. „Stern“ žurnalistų apskaičiavimu, norint pagaminti 103 kilogramus vegetariškos dešros prireikia 71 kilogramo kiaušinių baltymų, kitaip sakant, 2 174 kiaušinių. Viena višta per metus padeda iki 300 kiaušinių, o po 15 mėnesių dėl smunkančio produktyvumo yra papjaunama.
„Stern“ straipsnio autoriai tikina neturį tikslo įkalbėti žmones valgyti daugiau mėsos – tegul tai bus kiekvieno asmeninio apsisprendimo reikalas, mano jie.
Vėliau atlikto tyrimo išvados buvo paviešintos ir kitais Vokietijos žiniasklaidos kanalais.
Kodėl mėsos pakaitalai ekologiškesni?
Ekologiškų pažiūrų šalininkai, leidžiantys portalą vokiečių kalba Utopia.de, nutarė paneigti pirmiau minėtus apskaičiavimus. Šių metų rudenį jie kruopščiai išanalizavo „Stern“ straipsnyje pateiktas išvadas.
Kovotojai už ekologiją priėjo prie išvados, kad teiginys apie 70 proc. baltymų, įeinančių į vegetariškos dešros sudėtį, yra gerokai perdėtas. Šiuo metu Vokietijos parduotuvių lentynose, esą, sunku būtų surasti produktų su tokiu kiekiu baltymų, o populiariausių prekių ženklų gaminiuose baltymai nesudaro nė 10 proc. Štai kodėl nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad dėl vegetariškos dešros užmušama daugiau gyvūnų, teigia ekologiškas idėjas propaguojantys aktyvistai.
Tai dar ne viskas. Remiantis Utopia.de pateiktais duomenimis, vienai vištai per dieną reikia 130 gramų lesalo, o suaugusi kiaulė suėda maždaug 3 kilogramus pašaro. Savaime suprantama, kad kuo gausiau reikia šerti gyvulius, tuo didesnius plotus žemės tenka skirti pasėliams ir tuo mažiau jos lieka miškams. Į šį svarbų aspektą, „Stern“ žurnalistai neatsižvelgė.
Utopia.de leidėjai paminėjo ir tai, kad galimybė rinktis vegetarišką dešrą daugeliui žmonių padeda atsisakyti mėsos, na, o kieno gi racionas apsiribotų vien vegetariška dešra?
Ar rinktis produktus su mėsa ar be jos?
Negalima pamiršti, kad mėsos pakaitalai nebūtinai yra ekologiški. Tarkim, soja auginama didžiulėse teritorijose, todėl Pietų Amerikoje kertami miškai. Žinoma, ne visas derlius panaudojamas vegetariškai dešrai gaminti, bet jei mėsos pakaitalų paklausa išaugs, teks ir toliau kirsti atogrąžų miškus.
Į Europą soja dažniausiai vežama iš Pietų Amerikos, todėl reikėtų susimąstyti ir apie šio produkto anglies pėdsaką.
Tad kokią dešrą visgi rinktis – vegetarišką, ar iš mėsos? Spręsti teks savarankiškai, bet išanalizavus visus duomenis tampa aišku, kad nė vieno iš variantų visiškai ekologišku pavadinti neišeina.
