aA
Lietuvoje daugėjant sveiko gyvenimo būdo šalininkų daržininkai ieško alternatyvų ir daržoves stengiasi auginti visai be trąšų arba mineralines keisdami organinėmis.
Gamtinė žemdirbystė
© Organizacijos nuotr.

„Vilkės ūkio“ savininkė Vaida Tulabaitė prieš kelis metus susidomėjo gamtine daržininkyste ir žemdirbyste.

„Norėjau, kad būtų kuo sveikesnis maistas, be chemikalų, žiūrėjau kaip ūkininkauja ekologininkai ir pakliuvo į rankas informacija apie gamtinę žemdirbystę. Pastudijavau ir tapo aišku, kad nėra geresnio būdo“, – apie savo pasirinkimą sakė V. Tulabaitė, rašoma pranešime.
Panašiu keliu pasuko ir „Visko ūkis“, kuriam vadovauja Virginija Jonuškienė, šią veiklą vadinanti ne tik ūkiu, o gyvenimo būdu.
Kaunietė agronomė Jūratė Ščerbinskienė teigia, kad pasaulyje vis dažniau ieškoma darnumo su gamta, tačiau teisingai naudojamos mineralinės trąšos derliui yra naudingos.

Pagrindinis skirtumas – dirvos paruošimas

Gamtinės daržininkystės kelią pasirinkusi V. Tulabaitė sako, kad pagrindinis tokios daržininkystės principas – dirvos paviršius yra uždengtas mulčiu, o pats pavadinimas reiškia gamtos procesų atsikartojimą. Tradicinės daržininkystės skirtumas – dirva yra „nuoga“ ir papildoma įvairiu kompostu.

„Kalbant apie gamtinę daržininkystę, jei tai – mažas daržiukas, tada net nereikia mulčio nuimti, galima dėti sluoksnius metai iš metų ir taip susikaupia labai turtingas augalui reikalingomis medžiagomis paviršius, kuriame viskas labai puikiai auga. Mulčas yra labai turtingas įvairiais grybais, įvairiomis gerosiomis bakterijomis, mažais gyvūnėliais, kurie sąlygoja tą visą ekosistemos gerumą.

Aišku, ne visiems augalams tai pritaikoma, ne visiems tinkama. Nors auginti tokiu būdu galima viską, tačiau ne viskas užauga kokybiškai. Pavyzdžiui, morkos, svogūnai nelabai mėgsta mulčiavimą“, – sakė pašnekovė.

Gamtinė žemdirbystė yra ir ekologinė – nenaudojamos jokios sintetinės trąšos, nėra purškiami chemikalai. Gamtinės žemdirbystės pagrindinis skirtumas nuo ekologinės yra mulčo dangos formavimas ir augalų suderinimas. Dirvai reikia ne tik žolės atliekų, reikia ir medžių atliekų, reikia lapų, bio įvairovės.

Gamtinė žemdirbystė yra įmanoma visur, tik esant skirtingoms sąlygoms yra skirtingos galimybės.

„Jeigu mes bandysime įkurti kelių arų daržiuką, kur aplink yra chemikalizuoti laukai, tai turbūt nieko gero iš to nebus, nes vėjas atpūs tuos chemikalus ir nelabai gausim kokybės. Galbūt pagrindinė sąlyga – galimybė atsitraukti nuo cheminių ūkių, užterštų dirvų“, – kalbėjo V. Tulabaitė.

Pašnekovė sako, kad gamtinei daržininkystei reikia daugiau laiko ir rankų darbo. Ūkininkė techniką naudoja tik paviršiaus išpurenimui.

Gamtinė žemdirbystė
Gamtinė žemdirbystė
© Organizacijos nuotr.

Ūkininkavimas – gyvenimo būdas

„Visko ūkis“ vadovė V. Jonuškienė kiek įmanoma stengiasi laikytis gamtinės žemdirbystės principų, tačiau savo ūkio tokiu nevadina. Moteris ūkininkauja kartu su vyru, kuris daržoves augina tradiciniu būdu.
Gamtine žemdirbyste V. Jonuškienė susidomėjo atsitiktinai, perskaičius V. Megre „Anastasia“ ir N. Kurdiumovo „Protingas daržas“.

„Prieš tai buvo ilgas vidinis konfliktas: kaip, kodėl, kas aplink mus yra teisinga? Pradėjau pati sodinti, bandyti, žaisti. Mano ūkis toli gražu ne gamtinės žemdirbystės, nes tam nėra sąlygų, bet kur ir kiek tik galima, šių principų laikausi. Tai – gyvenimo būdas, noras nekenkti gamtai, padėti atsikurti aplinkos, bent jau artimos, ekosistemai“, – kalbėjo ūkininkė.

V. Jonuškienė nenaudoja jokių cheminių trąšų, o dirvai – tik organines, kuo mažiau stengiasi apdirbti dirvą: „Nesklandumų būna, žinoma, ypač, mokantis pačiam iš savęs: tai daigus kas nugraužia, tai šliužų prisiveisia, tai peliukai šakninėse daržovėse papuotauja. Vadinasi, kažką padariau ne taip.

Užsiimti gamtine žemdirbyste, pasak pašnekovės, gali kiekvienas, tik tam reikia žinių: „Žinau daug augintojų, kurie puikiai užsiaugina kokybiškas daržovių. Jei jie gali, kodėl negalėtų kiekvienas?“.
Jei darže anksčiau daržovės buvo auginamos tradiciniu būdu, tokį žemės plotą taip pat galima paversti gamtiniu.

„Reikia pradėti sėti daržoves, naudoti organiką, būtų gerai suaktyvinti organiką skaidančių organizmų dauginimąsi – palaistyti lysvę šviežio karvės mėšlo skiediniu. Po kelių metų dirva turėtų atsigauti“, – kalbėjo ūkininkė.

Priklauso nuo siekiamo rezultato

Kaune esančiame prekybos miestelyje „Urmas“ parduotuvėje „Agropasaulis“ dirbanti agronomė J. Ščerbinskienė sako, kad trąšų naudojimas arba jų nenaudojimas priklauso ir nuo to, kokio rezultato siekiama.

„Ar mes galime išsiversti be trąšų? Taip, galime, jeigu mūsų dirvos derlingumas atitinka mūsų poreikius, jei ji turi nemažą derlingos žemės sluoksnį.

Ir antra, jei mes patys nekeliame derliui didelių reikalavimų. Jei mums užtenka ne trijų, o vieno moliūgo, jei norime užauginti ne dvidešimties, o dešimties centimetrų morkas. Tada viskas gerai. Tačiau jei netenkina esama situacija, tada reikia papildyti maisto medžiagų kiekį dirvoje mineralinėmis arba organinėmis trąšomis“, – kalbėjo specialistė.

Mineralinės trąšos turi daug pliusų: jos lengvai ir greitai panaudojamos, jų momentinis įsisavinimas ir didelis efektyvumas.

„Tačiau svarbiausia, mineralinių trąšų pagalba mes lengviau galime palaikyti ryšį su augalu, tik reikia suprasti, ką jis mums sako. Jei agurko galas apvalėja, o prie vaiskočio siaurėja – trūksta kalio, jei burokėlių lapai įgavo violetinį atspalvį – jiems trūksta fosforo, o jei ant jų dar atsirado dėmės, tai reiškia, jog trūksta boro.

Bet yra ir minusų. Mineralinės trąšos negerina mūsų dirvožemio kokybės ir mus daro vis labiau priklausomais nuo jų. Jos lengvai išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir tuo pačiu užteršia gruntinius vandenis“, – kalbėjo J. Ščerbinskienė.

Todėl naudojant mineralines trąšas reikia išsirinkti jas tinkamas ir naudoti pagal instrukciją – tam, kad susikaupęs jų perteklius augaluose nepakenktų mūsų pačių sveikatai.

„Organinės trąšos yra puikus pasirinkimas, tačiau gal ne visada leidžia maksimaliai pasiekti norimą rezultatą.

Gamtinė žemdirbystė
Gamtinė žemdirbystė
© Organizacijos nuotr.

Teisingas jų vartojimas ne tik padidina derlingumą, bet ir pagerina mūsų dirvožemio kokybę, o tai – labai svarbu. Puikiai žinome, kad niekada hidpropnikoje (augalų auginimas vandenyje, praturtintame mineralinėmis medžiagomis, nenaudojant dirvožemio) išaugintas pomidoras ar agurkas nebus tokio skonio, nei užaugintas darže“, – sakė pašnekovė.

Daugelį metų šioje srityje dirbanti agronomė J. Ščerbinskienė sako, kad žmonija nestovi vietoje ir nuolat ieško harmonijos su gamta.

„Jau seniai išmokome išskirti humines ir fulvo rūgštis bei jomis pamaitinti, sustiprinti augalus, išmokome perdirbti mėšlą į tokią formą, kurią lengviau mums panaudoti. Specializuotose parduotuvėse galima nusipirkit mėšlo granulių pavidalu, kai seniau jo buvo galima gauti tik pas ūkininkus.

Vienas iš naujesnių produktų – hifas, tai – mikoriziniai grybai, kurie subtiliomis jungtimis susijungia su augalo šaknimis ir pagerina maisto medžiagų ir vandens įsisavinimą. Išmokome išskirti mikroorganizmus, juos „užmigdyti“ ir vėliau, įterpus į dirvą, natūraliai padidinti augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį ir, aišku, dirvožemio kokybę.

Aš esu už glaudų ryši su gamta, tačiau taip pat suprantu, kad reikia išmaitinti pasaulyje vis didėjantį žmonių skaičių. Tad nors sakau, kad organinių ir mineralinių trąšų dvikovoje laimi draugystė, manau, kad be pastarųjų trąšų visiškai išsiversti bent jau kol kas nepavyks“, – kalbėjo J. Ščerbinskienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.9000

Kaip išsirinkti kokybišką kiaušinį ir kiek laiko jį galima laikyti namie ar būtina saugoti šaldytuve? (10)

Kiaušiniai – vieni dažniausiai naudojamų maisto produktų, pasižyminčių aukšta maistine...

Herbicidams atsparios piktžolės jau Lietuvoje – ką daryti (30)

Vieno hektaro ariamame sluoksnyje gali būti nuo kelių iki keliolikos milijonų piktžolių sėklų,...

Amšiejus apie tai, kaip ir kada reikia formuoti dirbtines bičių šeimas (6)

Daktaras Algirdas Amšiejus dalinasi patirtimi, kaip teisingai sukurti dirbtinę bičių šeimą.

Kokias veisles pripažįsta didžiausias Kėdainių agurkų augintojas ir kodėl neatsisako auginimo laukuose (7)

Kėdainių rajono daržovių augintojas Vidmantas Kvedaras yra ir didžiausias tradicinių daržo...

Amšiejus apie tai, kokie šie metai bitininkams ir kaip suvaldyti spiečius (2)

Daktaro Algirdo Amšiejaus bitininkams nereikia pristatyti – tai vienas iš žinomiausių šalies...

Top naujienos

Populiariausias Kaliningrado kurortas: lietuviams priekaištauja, kad jie nemoka gerti (325)

Pagrindiniu Kaliningrado srities kurortu vadinamas Svetlogorskas svajoja nukonkuruoti Palangą ir...

Žydų gynyboje strigę lietuviai liks be Europos jaunimo čempionato apdovanojimų (149)

Europos jaunimo iki 20 metų čempionate Lietuvos jaunieji krepšininkai ketvirtadienį vakare...

Savaitgalį – kardinalios orų permainos: po karštos dienos kils škvalas ir kruša, siautės vėjas (5)

Šiandien mūsų regione stiprės aukštesnio slėgio sritis, bet rytinė šalies pusė dar jaus...

Apsilankė legendiniuose Šventosios nameliuose: taupūs žmonės už tokią kainą čia gali praleisti visą savaitę (184)

Vasara – tikras atostogų metas, kai daugelis žmonių renkasi, kur praleisti laisvas dienas, o gal...

Balso netekęs „Žalgirio“ treneris: sukūrėme daugiau nei pakankamai (10)

24 – tiek smūgių ketvirtadienį atliko Vilniaus „Žalgiris“ . Retai kada vilniečiai šitiek...

Brutalaus nužudymo Vilniuje pėdomis: liudininkė negali pamiršti sukrečiančių vaizdų (119)

Trečiadienio rytą vilniečius sukrėtė žmogžudystė Verkių parke. Vietiniai gyventojai vis...

Alytuje mestos didžiulės policijos pajėgos: ieškomas pabėgęs nuteistasis  įvestas planas „Sulaikymas" (66)

Ketvirtadienį popiet į Alytaus pataisos namus negrįžo nuteistasis, informuoja pareigūnai...

Progas švaistęs „Žalgiris“ baigė kovas Europos lygoje (97)

Europos lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse aibę šansų sukūręs Vilniaus...

Simona Nainė išbandė stilistės darbą: pažiūrėkite, kaip pavyko balsavimas (45)

„Nebus čia taikos!“ – taip į stiliaus dvikovą iškvietęs prekės ženklo „Nunu“...

Malaizijos krantuose ieškomi dingę du per Antrąjį pasaulinį karą nuskendę povandeniniai laivai juose – 79 įgulos narių kūnai (12)

Aplink Indoneziją, Malaiziją ir Singapūrą jūros dugnas slepia daugiau nei 100 nuskandintų...