Grįžęs tėviškėn galvojo kuo užsiimti ir akis užkliuvo už uogininkystės.
„Prisižiūrėjau laidų apie avietes, važinėjau į seminarus, daug skaičiau. Pradžiai pasodinome 20 arų, o dabar plantacija jau išaugo 3 hektarų“, – prisimena ūkininkas.
Jis augina remontantines ir vasarines veislių uogas. Tai sąmoningas pasirinkimas, nes jos dera skirtingu laikui ir taip ilginamas sezonas. Ūkyje darbymečiu pluša 10 žmonių iš gretimo kaimo.
„Produkcijos bėgant metams tapo tiek, kad nebežinojome, kur ją dėti. Tada įkūrėme spaudyklą, kurioje avietes maišome su obuoliais, teikiame spaudimo paslaugą aplinkiniams žmonėms“, – pasakoja A. Bušma.
Uogas parduoda ūkininkų turgeliuose, išvežioja po namus, parduoda perdirbimui kitiems ūkininkams. Sulčių spaudimas ir maišymas su avietėmis gana didelė ūkio pajamų dalis. Šią produkciją realizuoja ūkininkų turgeliuose. Ūkiui šuolis buvo kai gavę ES paramą plantaciją aptvėrė tvora ir tai leido praktiškai padvigubinti derlių – tiesiog miško žvėrys nebedaro tiek nuostolių, kiek anksčiau.
„Stirnos nuvalgydavo sodinukus ir prarasdavome pusę derliaus. Tvora tikras išsigelbėjimas. Iš kitos pusės, plantacija prie miško ir iš ten vėjo atpūsti lapai duoda natūralų mulčių“, – juokauja A. Bušma.
Avietės sudaro vadinamą populiariausių lietuviškų uogų trejetuką, kuriame dar yra braškės ir šilauogės.
Plačiau apie ūkį videoreportaže.
