Patys žolės nepjauna dėl daugelio priežasčių
Žmonės patys neapsipjauna savo sodybų, kiemų, paežerių. „Vieni laiko neturi. Per tą laiką, kurį skirtų žolei pjauti, kitur daugiau uždirba, tad jiems geriau pasisamdyti. Pavyzdžiui, paežerę pjoviau 5 valandas. Savininkas per 5 valandas geriau uždirba savo versle, tai ar jis pjaus pats? Ne. Kiti klientai – senjorai, nepajėgia, treti pasibando, kokius krantus, šlaitus papjauna ir jau daugiau nepjaus, geriau samdys, pinigus mokės“, – vardija priežastis patyręs žolės pjovėjas.
Pasakoja, būna, kokia ponia giriasi, kad jai žentukas nupjaus žolę, bet šis kalnais, šlaitais palaipiojęs supranta: ne jam toks darbas, nelabai toks pjovimas patinka. Daugiau mylimai uošvei žolės nepjauna.
Būna atvejų, kai šeimininkai, pjovę savo plotus žoliapjove, nepagaili tūkstančių traktoriui, ir tą hektarą nusipjaus dabar be vargo. „Dėl ko yra indaplovė, dėl ko skalbimo mašina? Užtat, kad mums norisi kuo mažiau buities darbų. Taip ir su žolės pjovimu: negailima pinigų, kad tik lengviau, paprasčiau būtų“, – aiškina Gintaras.
Tuomet, kai kalbinu Gintarą, jis kaip tik pro Lazdijų kleboniją einantis: „Štai gražus pavyzdys – klebonas pats žolę pjauna. Jei tiks, pats pjaus ir kitą kartą, jei ne, jau kažko prašys. Taip jau būna. Žmonės pasitikrina, savo kailiu pabando šį darbą ir tada žino. Žolę pjaunantis klebonas gerą pavyzdį rodo.“
Žolės pjovėjai vienur save nuskriaudžia, kitur atsigriebia
Anot G. Gražulevičiaus, tai – nelengvas darbas, nors iškart gali pasirodyti, kad per brangi paslauga.
„Tačiau jei paskaičiuotume, kiek kuras, tepalas… 3 arams apipjauti reikia litro benzino, dar tepalai, valai. Sąnaudos 3 arams – kažkur 5 eurai, o dargi savo mašina į vietą atvažiuojame. Kai viską suskaičiuoji, kartais gali būti taip, kad pjauni dovanai, – dėsto pjovėjas. – Į Lenkiją nevažiuojame kuro, taip „nesidūrijam“.
Kartais pjauna 8 valandas, o užsakovui 60 eurų per brangu sumokėti. „Dabar pjovėme 5 valandas, kainos dar neaptarėme, bet prašysiu 50 eurų. Nemanau, kad brangu. Galvojau, mažiau užtruksime, bet kai įkiši trimerį, supranti, kad viskas truks gerokai ilgiau. Jau kur pjovęs, žinai laiką ir sąnaudas, tada jau ir kaina aiškesnė, o pirmą sykį neįmanoma net tiksliai paskaičiuoti“, – prisipažįsta jis.
Sako, kaina kiekvienu atveju vis kitokia, tai – derybų objektas: „Kaina – individualus reikalas.“
Skelbimuose rašoma, kad pjovėjai už arą prašo 3,50, o jei didelė žolė – 4 eurų. „Tačiau matai, kad koks senolis iš pensijos gyvena, pats neturi sveikatos, samdo žolę apipjauti, tai už darbą prašai mažiau. Save nusiskriaudi, bet iš kito daugiau paimi ir taip atsigriebi. Vėlgi žiūrint, kokia žolė, būna, kad nuvažiuoji, o žolė juosmenį siekia“, – aiškina profesionalus žolės pjovėjas.
Sako girdėjęs, kad Vilniuje yra tokia paslauga – žolės pjovimas: „Valanda – 30 eurų.“ Gintaras skaičiuoja, kad pas mus Lazdijuose dabartinėmis kainomis už valandą 15 eurų prašyti reikia.
Blogi orai sutrukdė
Sako, orai labai trukdė darbus. „Lietūs trukdė. 3 dienas neleido pjauti, šūdas gavosi“, – tiesiai šviesiai rėžia žolės pjovėjas.
Tačiau, anot jo, ratą jau apsukę – ne vieną ir ne du pjovimus padarę: „Jau pjovėme ir po du kartus tuose pačiuose objektuose, ir tris, o kur labiau tvarką mėgsta, kas pedantiški, tai jau ir keturis kartus.“
Pasak jo, žolė juodai auga. Ir prie daugiabučių mieste vis dar Gintaras pjauna: ir visą teritoriją iškart, ir gabaliukais mažais – visaip. Pajuokauja, kad ir Danauskienės kaime papjovęs šiek tiek pakelės, o toliau lai pjauna, kam priklauso.
Į savo komandą kviečia motyvuotą vyruką
Pjauna dviese, ieško trečio žmogaus. Reikalavimas vienas – kad būtų motyvuotas. „Kad apeitume didelius plotus“, – paaiškina Gintaras.
Skundžiasi, neranda rimto: „Aš ir nuvežu už dyką, reikia tik kuo pjauti turėti ir kuro. Bet jei koks ateina, dieną papjauna, gauna kokius 30 eurų, kitą dieną jo jau nesulaukiu – užgeria, – tiesiai kalba Gintaras. – Ir suprask – reikia žmonėm darbo ar ne.“
Kai kalbinau, Gintaras buvo trenkęs šonan trimerį – nusprendė pagaliau leisti sau papramogauti, atsibodo ta žolė – važiuos žvejoti.
