Norite molį paversti daržui tinkančia dirva – ką daryti

Šis tekstas jau buvo skelbtas portale, dabar jis atnaujintas ir papildytas.

Kaip išsiaiškinti, ar gera žemė

Yra įvairių būdų, o patas paprasčiausias – iškasti kastuvu lopinėlį žemės, papurenti ir vėl susemti kastuvu. Jei žemė nesubyrėjo į grumstelius, jums labai pasisekė – tai juodžemis, kuris nesulimpa, jame laisvai cirkuliuoja vanduo ir oras, reikalingi augalams. Jei iškasta žemė sulipusi, vadinasi, tai - molis. Į jį sunkiai patenka vanduo ir oras, molis lėtai įšyla, jo paviršiuje susikaupia vandens, susidaro pluta. Molį būtina kuo nors praturtinti.

Ką daryti, jei sklype – molis

Jei sklype molinga žemė, ją galia praturtinti visiems prieinamomis trąšomis.

1. Perpuvęs mėšlas (kompostas).

Juo tręšiama varpant dirvą pavasarį arba rudenį. Norma: 1,5–2 kibiro kvadratiniam metrui. Tik atsiminkite – organinių trąšų negalima giliai įkasti. Optimalus variantas – 10–12 cm, tai – trečdalis kastuvo pagrindo. Šiuo atveju mėšlas greičiau virs humusu ir dirva taps puresnė. O jei įkasite giliau, molis jį prislėgs ir nebus jokios naudos. Tinkamiausias mėšlas molingai žemei praturtinti – arklių arba avių. Galima tręšti dirvą ne perpuvusiu, o šviežiu mėšlu, be tik rudenį. Pavasarį kategoriškai draudžiama taip daryti, antraip „sudegs“ augalų šaknys.

2. Senos pjuvenos.

Jos irgi puikiai purena žemę. Norma: 1 kibiras 1 kvadratiniam metrui. Tiesa, pjuvenos turi vieną trūkumą – sugeria iš dirvos azotą, todėl augalams ima jo trūkti. Kad taip nenutiktų, prieš tręšimą parai pamerkite pjuvenas į šlapalo tirpalą: 1 stiklinė trąšų į 10 l vandens (ši norma – 3 kibirams pjuvenų). Šviežių pjuvenų (ypač spygliuočių medžių) nepatartina dėti – jos išskiria augalams kenksmingos smalos ir rūgština dirvą.

3. Upės smėlis

Organinės medžiagos puikiai praturtina dirvą, tik tai vyksta ilgai. Labai gerai kartu su jomis įmaišyti smėlio – jis iš karto padaro žemę puresnę. Norma – 1 kibiras 1 kvadratiniam metrui. Šis būdas nelengvas, bet veiksmingas.

Norint pagerinti dirvos struktūrą, organinių priemonių su smėliu reikia dėti penkerius metus iš eilės. Paskui sklype susiformuos derlingas 15–18 cm storio sluoksnis. Jei minėtų priemonių įkasite giliau, derlingas sluoksnis darysis vis storesnis.

4. Sideratai

Jei nukasę ankstyvas daržoves ar bulves, pasėsite vikių, lubinų ar facelijų, o spalio viduryje sukasite juos, permaišysite su žeme, pavasarį molinga žemė bus puresnė, derlingesnė. Tokį pat poveikį duos žieminiai rugiai. Juos sėkite rugpjūčio pabaigoje, perkaskite pavasarį.

Molingoje žemėje neturi būti nė vieno neužsodinto lopinėlio. Visas laisvas vietas galima apsėti dirvą dengiančiais augalais – jie neleis susidaryti plutai po lietaus.

5. Sliekai

Kad organinių medžiagų, smėlio ir sideratų sodinimo poveikis būtų stipresnis, užveiskite sklype sliekų. Jie ištisai kasa urvelius, pro kuriuos į augalų šaknis pateks oras ir vanduo. Jie perleidžia per save augalų likučius ir taip aprūpina dirvą organinėmis medžiagomis.

Kai padėtis visai prasta

Būna tokių sklypų, kuriuose molis labai kietas, sunku net kastuvą įkišti. Tokiu atveju perpuvusio mėšlo, smėlio ir pjuvenų neužteks. Todėl pirmais metais varpant dirva geriausia dėti šiaudų, nedidelių šakelių, maltos medžių žievės arba smulkintų raudonųjų plytų. Minėti dalykai sukuria porėtą struktūrą, dirva prisipildys oro, o jau antrais metais galima įmaišyti į ją tradicinių trąšų, purenančių dirvą.