Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenis, vidutinė centrinio šildymo (CŠT) kaina siekia 5,25 ct/kWt, tuo tarpu malkomis pagamina šiluma kainuoja šiek tiek pigau – 4,96 ct/kWh.
„Tai reiškia, kad CŠT kWh kaina su pristatymu iki buto ir šilumos, pagamintos pečiuje, nevertinant paties pečio įrengimo priežiūros, kaminų valymo, gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimo ir pan, kainuoja labai panašiai“, – sako LŠTA Vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas.
Įvertinus kitas dvejas alternatyvaus kūrenimo priemones, apskaičiuota, kad vidutinė anglies energetinė savikaina yra 4,2 ct/kWh, o kūrenimo granulėmis – 6,0 ct/kWh. Tačiau jis siūlo nesižavėti vien pigumu.
Šildytis elektriniais šildytuvais kainuoja tiek, kiek kainuoja 1 kWh elektros. Lietuvoje 1 kWh elektros, LESTO duomenis, kainuoja 11,3 ct/kWh su PVM. Analogiškai kainuos ir šilumos kWh, pasigaminta naudojant elektrą. Dujų m3 buitiniam vartotojui kainuoja 0,39 ct. Papildomas mėnesio mokestis 3,99 Eur su PVM (abonentinis). Dar kainuoja įranga, šios įrangos priežiūra. Skaičiuojama, kad iš 1 m3 dujų galima pagaminti 7 kWh šilumos. Įvertinus tik kuro (dujų) dedamąją gauname šilumos kainą apie 5,6 ct/kWh (be abonentinio mokesčio, įrangos įrengimo ir eksploatacijos sąnaudų).
Palyginimui galima paminėti, kad CŠT įmonėse pagamintos šilumos vidutinė kaina 2017 m. buvo 5,2 ct/kWh. Šiuo atveju buitiniams vartotojams nereikia rūpintis įranga, jos eksploatavimu.
M. Paulauskas sako, kad įvertinus visus centrinio šildymo privalumus darytina išvada, kad centralizuotai šildytis yra patogiausia ir pigiausia. Gyventojams, kurie turi galimybę prisijungti prie CŠT tinklų, tikslingiausia naudoti CŠT šilumą. Kaimų ir rajono gyventojams, iki kurių nėra atvesti šilumos tiekimo tinklai, reiktų patiems įvertinti ir pasirinkti patogiausią, ekonomiškai naudingiausią ir visus aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį šildymo būdą.
„Pagal kuro kainas, galima sakyti, kad pigiausia yra kūrenti malkomis arba anglimis, o brangiausias kūrenimas – naudojant granules, tačiau jei kalbame apie efektyvumą, tai granuliniai katilai yra geriausias pasirinkimas. Malkų ir anglies efektyvumas panašus“, – sako KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas doc. dr. Egidijus Puida.
Pigu, tačiau pavojinga sveikatai
Ir nors šildymasis malkomis ir anglimis visuotinai pripažįstami kaip pigiausi apsirūpinimo šiluma būdai, LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad katilų skleidžiami dūmai žmogaus sveikatai turi panašų poveikį į tą, kuris užrašytas ant cigarečių pakelio.
„Šiaurės šalių ir KTU mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad periodinio įkrovimo katilai, naudojant net ir kokybiškas malkas, su dūmais išmeta didžiulius kiekius anglies viendeginio (smalkių), suodžių ir įvairių angliavandenilių, kurių didelė dalis, pavyzdžiui, benzpirenas, yra kancerogeninės, vėžį galinčios sukelti medžiagos“ – pasakoja specialistas.
Kūrenimas granulėmis
Granules deginantys katilai, pasak V. Lukoševičius, yra kur kas aukštesnės kokybės šilumą gaminantis įrenginys.
„Šiuose įrenginiuose degimas vyksta subalansuotai: kuro ir oro santykis nuolat palaikomas taip, kad kuras pilnai sudegtų. Svarbiausias skirtumas nuo malkinių katilų yra tai, kad šiluminė galia reguliuojama ne uždarinėjant orą, o dozuojant kuro padavimą ir primaišant reikiamą pilnam sudegimui oro kiekį. Taigi degimas šiuose katiluose optimalus, angliavandeniliai pilnai oksiduojami, o dūmai nesulyginamai švaresni negu malkinių katilų.
Kokybiškas degimo procesas lemia, kad naudingumo koeficientas granules deginančioje katilinėje yra apie 80-90 %. Žinoma, medienos ar šiaudų granulės kiek brangesnės negu malkos, tačiau jų reikia mažiau dėl aukštesnio katilų efektyvumo. Svarbu, kad granulinis šildymas draugiškas aplinkai ir žmonių sveikatai“, – sako V. Lukoševičius.
Kuo šildytis pigiausia
