Priešingai paplitusiai nuomonei, liepą dar nėra per vėlu sėti daržoves ir žalumynus. Tas daržoves, kurios duoda kelis derlius, galima sėti ir vasaros viduryje – tuomet derliumi džiaugsitės rudenį. Daugelį valgomųjų maisto produktų, įskaitant daržoves ir prieskonines žoleles, kurios duoda kelis
Ką galima sėti liepos mėnesį?
Salotines daržoves: salotas, pipirnes, gražgarstes;
Špinatus;
Ropes;
Burokėlius;
Pupeles;
Kopūstus: baltagūžius kopūstus, Pekino kopūstus ir brokolius.
Salotinės daržovės: salotos, pipirnės ir gražgarstės
Salotines daržoves galima sėti visą sezoną. Jų pasirinkimas tikrai platus: salotos, pipirnės, gražgarstės... Paprastai būtent nuo jų prasideda pavasarinė sėja, nes dauguma jų yra atsparios šalčiui, o sėklos sudygsta tvyrant vos 6 – 8 laipsniams šilumos. Po pirmosios sėjos balandžio mėnesį jas iš naujo galima sėti kas dvi savaites – tai užtikrins, kad nuolat turėsite šviežių ir kvapnių salotų.
Derlių galima nuimti bet kuriuo momentu, tik lapelių bus šiek tiek mažiau ar daugiau. Pavyzdžiui, pipirnės gausiausiai dera tuomet, kai yra sėjamos rugpjūtį.
Turėkite galvoje, kad tarp daugybės šiandien siūlomų salotų veislių yra pavasarinių, vasarinių ir rudeninių. Vasarinės ir rudeninės veislės yra atsparios karščiams ir neformuoja žiedinių ūglių. Sėjant vasarą, labai svarbu sėklas berti į gerai sudrėkintą dirvą, o tvyrant sausam orui – laistyti. Jei trūks drėgmės, daugelis salotų bus kietos ir karčios.
Krapai
Krapų mėgėjai taip pat sėja šias žoleles „konvejerio“ principu nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens kas 10 – 15 dienų. Krapai geriausiai auga puriame, derlingame ir gerai apšviestame dirvožemyje. Specialistai pataria į krapų sėklas įmaišyti salotų sėklų (1 proc.) – tai bus jūsų signalinis pasėlis. Tai leis ravėti ir purenti dirvą dar prieš pasirodant krapų daigams. Be specialaus sėklų paruošimo, krapai sudygsta po 13 – 18 dienų, bet po to auga labai greitai. Sėklos sudygs greičiau, jei prieš sėją 2 – 3 dienas pamirkysite jas vandenyje, kurį reikėtų kelis kartus per dieną pakeisti. Dar geriau, jei prieš mirkymą sėklas 20 minučių palaikysite karštame vandenyje (ne aukštesnėje kaip 50 laipsnių temperatūroje). Tai padės išplauti medžiagas, kurios trukdo sėkloms dygti. Atminkite, kad krapų, kaip ir salotų, lapai tampa smulkesni ir kietesni, jeigu jiems trūks drėgmės.
Špinatai
Špinatus galima sėti praktiškai visą laiką, kai tik žemė nėra padengta sniegu. Šios daug vitaminų turinčios daržovės sėjamos kaip pirmtakės šilumą mėgstančioms kultūroms, po to – kaip pakartotinės sėjos daržovės ir kaip augalai, užpildantys tuščias lysvių vietas – špinatai dera beveik su visomis daržo kultūromis. Pasėjus špinatus kovo – liepos mėnesiais, valgomi subrendę lapai, o pasėjus iki rugpjūčio vidurio – jauni lapeliai. Špinatus sėkite kas 20 – 30 dienų. Žiemojimui rinkitės veisles, atsparias išgulimui. Jas sėkite nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio, kad iki šalnų špinatai spėtų suformuoti nedidelę lapų rozetę.
Ropės
Iki pat liepos vidurio mūsų platumose galima sėti vertingas šakniavaisines daržoves – ropes. Tiesa, jos yra labiau mėgstamos kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Azijoje, negu pas mus. Be tradicinių geltonų ropių, dar gali būti baltų, žalių, rausvų ir violetinių ropių su baltu ar geltonu minkštimu (kuo minkštimas geltonesnis, tuo jame daugiau karotino). Taip pat egzistuoja salotinių ropių ir lapinių ropių veislės. Pirmuoju atveju valgomi tiek šakniavaisiai, tiek lapai, ir jie pasižymi švelnesniu skoniu nei daržovinė ropė. Antruoju atveju maistui vartojami tik lapai.
Ropių veislės taip pat skiriasi subrendimo laiku: ankstyvosios veislės subręsta per 45 – 60 dienų, vidutinio ankstyvumo – per 60 – 90 dienų, o vėlyvosios – daugiau kaip per 90 dienų. Vasaros reikmėms ropės sėjamos anksti pavasarį, kai tik išdžiūsta dirva, žiemai – nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio. Žiemai geriau palikti tas ropes, kurios buvo sėtos vasarą. Sausomis, karštomis vasaromis, kai trūksta drėgmės, ropės būna smulkios, sausos ir aitrios – karščius šios daržovės atlaiko prasčiau, negu vėsą.
Beje, daugelis šakniavaisinių daržovių per žiemą išsisaugo geriau, jei būna sėtos vėliau vasarą.
Burokėliai
Liepos mėnesį galima sėti ir kai kuriuos kitus augalus, kurie paprastai nelaikomi kultūromis, galinčiomis duoti daugiau negu vieną derlių per metus. Burokėliai, pavyzdžiui, sėjami anksti, o derlius nuimamas rugsėjo mėnesį, ir ne visada būna džiuginantis. Specialistai mano, kad burokėlius galima sėti tris kartus per sezoną. Pavasarį – dėl vartojimo vasarą, birželį – dėl stambių šakniavaisių, skirtų žiemai, o liepą – dėl jaunų burokėlių, kurie bus suvalgyti rudenį. Turėkite galvoje, kad siaurose lysvėse burokėliai auga greitai, o sodinant juos daigais, sutrumpėja šakniavaisių brendimo laikas.
Pupelės
Liepos pradžioje taip pat galite dar kartą pasėti ankstyvąsias krūmines pupeles, jei norite užsiauginti ne pačias pupeles, o jaunas ir traškias jų ankštis. Net jei dėl nepalankių oro sąlygų nepavyks nuimti švelnių anksčių derliaus, nenusiminkite – pupelės, kaip ir kiti ankštiniai augalai, yra puiki žalioji trąša (sideratas).
Kopūstai: baltagūžiai, Pekino ir brokoliai
Vasaros viduryje dar galima sodinti ir kopūstus, pavyzdžiui, ankstyvųjų veislių baltagūžių kopūstų daigus. Jei jūsų darže auga vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios veislės, taip elgtis nėra daug prasmės. Tačiau jei kas nors nepavyko su vėlyvaisiais kopūstais, galite užsiauginti kopūstų vasarai. Ankstyviems salotų skonio ir kokybės kopūstams pakaks 50 – 55 dienų.
Liepos pradžioje paprastai antrą kartą sodinami ir brokoliai. Kai brokoliai pradeda formuoti žiedynus, pirmiausia nupjaunama centrinė „gūželė“, o tuomet – nuo šoninių ūglių. Tačiau džiaugtis pilnavertišku derliumi galima ne ištisai. Dėl šios priežasties brokoliai paprastai sodinami du kartus – pavasarį ir liepos pradžioje. Juo labiau kad šios daržovės sėkmingai atlaiko rudens šalnas ir „duoda vaisių“ iki pat rudens vidurio.
Vasaros viduryje taip pat sėjami rytietiški kopūstai. Egzistuoja kelios rytietiškų kopūstų veislės: kininiai kopūstai, kurie nesuformuoja kopūsto galvos, gūžiniai Pekino kopūstai (ovalo ir apvalios formos kopūstų galvos) bei pusiau gūžiniai Pekino kopūstai. Jų visų vegetacijos periodai yra palyginus trumpi. Ankstyvųjų veislių vegetacijos laikotarpis trunka 50 – 60 dienų, todėl per vieną sezoną galima užsiauginti du derlius. Tačiau auginant Pekino ir kininius kopūstus, reikėtų atsižvelgti į jų jautrumą dienos šviesos trukmei. Jei dienos trumpos – 12 – 14 valandų, labiau auga lapai ir formuojasi gūžė. Jei šviesus paros metas trunka ilgai – 16 – 18 valandų, pradeda formuotis žiedynai, todėl derliaus nebelieka.
Dėl šios priežasties kopūstai (tik daigais) sodinami kuo anksčiau. O kopūstus antrajam derliui galima sėti tiesiai į gruntą, bet ne anksčiau kaip vidurvasarį – nuo liepos 15 dienos.
