Apie tai informuoja supersadovnik.ru.

Pažangesni ūkininkai sapropelį naudoja rudeniniam dirvos suarimui ar sukasimui ir dirvožemio derlingumo atkūrimui. Ši medžiaga ne tik pagerina dirvožemio struktūrą, bet ir atstato natūralų jo derlingumą, gausiai prisotindama jį augalams reikalingais makroelementais ir mikroelementais.

Rudeninis žemės apdirbimas būtinas derlingumui atkurti, taip pat drėgmės ir oro režimui bei struktūrai pagerinti bei gerai žemės fitosanitarinei būklei palaikyti. Be to, sapropelis veikia kaip organinė trąša. Kitos plačiai naudojamos organinės trąšos, pavyzdžiui, mėšlas ir puvenos, turi nemažai trūkumų: skleidžia nemalonų kvapą, turi patogeninės mikrofloros ir piktžolių likučių.

Kas tas sapropelis?

Priminsime, kad sapropelis – tai pačios gamtos sukurtas resursas: nuosėdos, susidariusios stovinčių vandens telkinių dugne. Per tūkstančius metų ši medžiaga susiformavo iš augalinės ir gyvūninės kilmės liekanų.

Norint atkurti žemės derlingumą, labiau tiks negranuliuotas, birus, juodas sapropelis, kuriame vyrauja organiniai komponentai.

Sapropelio sudėtis ir naudingosios savybės:
Sapropelis pasižymi kompleksiniu ir ilgalaikiu (iki 5 metų) teigiamu poveikiu dirvožemiui ir augalams:
– pagerina mechaninę dirvožemio struktūrą ir drėgmės–oro režimą;
– padidina humuso kiekį dirvožemyje;
– suaktyvina procesus dirvožemyje;
– dirvožemyje esančias maistines medžiagas paverčia augalams labiau įsisavinama forma;
– kovoja su dirvožemio patogenais;
– sukuria maistingą aplinką augalams.

Minėtomis savybėmis sapropelis pasižymi daugiausia dėl savo turtingos sudėties. Huminės ir fulvinės rūgštys padidina humuso kiekį dirvožemyje, padeda augalams įsisavinti visus naudinguosius elementus. Sapropelyje esantys makroelementai (azotas, fosforas, kalis, geležis, kalcis ir magnis), mikroelementai (boras, bromas, molibdenas, manganas ir kt.), vitaminai bei aminorūgštys augalams užtikrina visavertę mitybą, taip pat turi teigiamą poveikį daržovės ar vaisiaus skoninėms ir naudingosioms savybėms. Naudingos sudėties mikroflora sėkmingai kovoja su dirvožemio patogenais, stiprindama augalų imunitetą. Jokia kita gamtinė trąša negali pasigirti tokiomis puikiomis savybėmis.

Maža to, sapropelį galima vienodai sėkmingai naudoti visų tipų dirvožemiuose, įskaitant ir problemines molingas bei smėlingas žemes.

Kaip naudoti sapropelį įvairaus tipo dirvose

Molingi ir priemolingi dirvožemiai – labai tankūs ir sunkūs, sunkiai įdirbami, prastai praleidžia orą. Tokie dirvožemiai dažniausiai būna labai rūgštūs, juose gausu makroelementų ir mikroelementų, ypač fosforo ir kalio, tačiau jie būna augalams neįsisavinamos formos. Tokio tipo dirvožemiui reikės 2–3 litrų sapropelio vienam kvadratiniam metrui, o su žeme jis sukasamas ne didesniame nei 10 cm gylyje.

Tokiu būdu įterptas sapropelis aktyviai veiks maždaug 3–5 metus. Jau iki pirmojo pavasario dirvožemis bus supurentas ir dezoksiduotas, taip pat žymiai pasikeis mikrobiologinė ir fizikinė-mechaninė žemės struktūra. O tokie pokyčiai leis augalams pasisavinti visus makroelementus ir mikroelementus.

Priemolingi ir smėlingi dirvožemiai yra lengvai persisunkiami, todėl iš jų lengvai išplaunamos visos trąšos ir pagrindinės maisto medžiagos, ypač – azotas. Pats sapropelis yra itin imlus drėgmei, labai lėtai išplaunamas ir smėlingose žemėse veikia apie 2–3 metus. Tokio tipo dirvožemyje sapropelio reikėtų naudoti 3–4 litrus vienam kvadratiniam metrui, o kasimo gylis turėtų būti ne didesnis nei 10 cm.

Sapropelis padeda susiformuoti tankesniam derlingajam sluoksniui, todėl juo patręšto dirvožemio drėgmės–oro režimas tampa palankesnis augalams, o pats dirvožemis gausiau prisotinamas maistingųjų medžiagų.

Taigi, naudodami sapropelį rudeniniam dirvos sukasimui, ne tik įdirbsite dirvą, bet ir užtikrinsite ilgalaikę palankią aplinką dirvožemio derlingumui atkurti, taip pat užtikrinsite visavertę augalų mitybą ir jų apsaugą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją