Dirvožemyje ir be tręšimo augalų liekanų irimo metu per metų šiltąjį laikotarpį atsipalaiduoja nuo 30 iki 140 kg/ha mineralinio azoto, todėl šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, jo neprarandant dėl išplovimo į gruntinius vandenis. Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas azoto kilogramas. O žvelgiant iš aplinkosauginės pusės, azoto perteklius dirvožemyje gali būti ir vandens taršos nitratais šaltinis.
LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijoje šį rudenį Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta mineralinio azoto (Nmin) ir mineralinės sieros (Smin) stebėsena šalies dirvožemiuose. Spalio mėn. pabaigoje buvo išanalizuota 800 Nmin ir 400 Smin dirvožemio ėminių, surinktų daugiau kaip iš 200 tyrimų aikštelių. Nmin kiekiai įvertinti atskiruose šalies regionuose po augintų ir augančių augalų.
Tyrimo duomenimis, šį rudenį žemės ūkio naudmenose dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje sukaupta vidutiniškai 53,5 kg/ha Nmin, tačiau atskiruose šalies regionuose gauti didžiuliai skirtumai. Itin mažu Nmin kiekiu išsiskyrė Rytų Lietuva – dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje jo nustatyta vidutiniškai 38,4 kg/ha, kai Vakarų ir Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 56,2 ir 67,8 kg/ha. Tam turėjo įtakos keletas veiksnių: šiame regione vasaros mėnesiais iškritęs didelis kiekis kritulių – net 292 mm, kai Vakarų Lietuvoje – atitinkamai 163 mm, taip pat vyraujanti lengva dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas. Dėl meteorologinių sąlygų įtakos šį rudenį mažiau nei įprastai Nmin nustatyta ir derlingose Suvalkijos žemėse – Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus Žemaitijos kalvotąją dalį, vyraujantis Nmin kiekis sudaro 50–80 kg/ha, o pasėtų žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose – 60–90 kg/ha.
Šių metų rudenį Nmin gerokai daugiau nustatyta dirvožemio viršutiniame sluoksnyje nei gilesniuose, pavyzdžiui, 0–30 cm sluoksnyje jo yra vidutiniškai 41,1 kg/ha, 30–60 cm – 15,5 kg/ha, o 60–90 cm – 14,5 kg/ha. Nmin kiekį 0–60 cm sluoksnyje vertinant pagal augintus augalus, mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių plotuose – 30,7 kg/ha, po buvusio vasarojaus – 34,9 ir po kaupiamųjų augalų bei kukurūzų – 35,6, o po žiemkenčių ir esamuose žiemkenčių bei žieminių rapsų plotuose gerokai daugiau – atitinkamai 52,6 ir 69,1 kg/ha.
Šį rudenį Vidurio Lietuvoje aikštelių, kuriose 0–60 cm sluoksnyje nustatyta labai daug (daugiau 105 kg/ha) Nmin, buvo 13 %, t. y. gerokai mažiau nei ankstesniais tyrimų metais, kai jos sudarydavo penktadalį arba net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šiais metais augalų vegetacijos metu azotu buvo tręšta saikingiau. Taip pat tyrimas parodė, kad apie 65–90 % Nmin sudaro nitratinis azotas, o 0–60 cm sluoksnyje jo vidurkis yra 78 %.
Šiuo metu daugelyje šalies vietovių žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė yra gera – augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir dirvožemyje augalams Nmin pakanka. Prognozuojant, kiek dirvožemyje Nmin bus po žiemos pavasarį, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje ir Suvalkijoje (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.) jo kiekis nepadidės. Metų šaltuoju laikotarpiu dirvožemyje augalinių liekanų mineralizacija vyksta lėtai, o nitratų išplovimas į gilesnius sluoksnius esant šiltai (be pašalo) žiemai yra didelis, todėl šiuose regionuose bus labai svarbus savalaikis pavasarinis tręšimas azotu, kad ir nedidele jo norma. Pavasarį atsinaujinus augalų vegetacijai, azoto trąšų norma turėtų būti skaičiuojama pagal planuojamą augalų derlių konkretaus lauko sąlygomis ir po žiemos dirvožemyje likusį Nmin kiekį.
Vakarų ir Vidurio Lietuvos dirvožemiuose Nmin susikaupė daugiau ir, vertinant šiuo metu dirvožemyje jo esamą kiekį, pavasarį azoto trąšų bus galima pataupyti. Dažniausiai planuojamam augalų derliui azoto trąšų norma skaičiuojama, kai Nmin kiekis dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje yra 50 kg/ha. Jeigu lauke nustatytas Nmin kiekis yra didesnis, iš jo atėmus šią reikšmę gaunamas kiekis, kurį galima sutaupyti nuo apskaičiuotos azoto normos. Vienu atveju ji bus 10, o kitu gali siekti ir 40 kg/ha azoto; tai gana nemažas kiekis. Tačiau dabar svarbu sulaukti žiemos, kurios eiga ir meteorologinės sąlygos parodys, kiek dirvožemyje Nmin liks ateinančių metų pavasarį. Šiuose šalies regionuose žemdirbiams patartume anksti pavasarį patiems imtis iniciatyvos ir atlikti Nmin kiekio dirvožemyje tyrimą. Tai turėtų atsipirkti su kaupu.
Dalyje surinktų dirvožemio ėminių buvo nustatytas mineralinės sieros (Smin.) kiekis. Šis rodiklis svarbus tuo, kad dirvožemyje esant Smin trūkumui (mažiau nei 10 kg/ha), augalai prastai įsaviną azotą. Tai itin svarbu rapsams ir intensyviai auginamiems žieminiams bei vasariniams javams. Kaip parodė tyrimas, šį rudenį dirvožemyje yra vidutinis kiekis Smin, ir kiek daugiau jos tik Vidurio Lietuvoje. Koks Smin kiekis dirvožemyje liks po žiemos, parodys ateinančių metų pavasarinis tyrimas.
