„Rokiškio“ sirena paskelbė, ką veikia šie nuostabūs paukščiai, ką tik grįžę į Lietuvą, ūkininkų pasėliuose. Vaizdai užburia.
Tiesa, ne visi šiuo gervių elgesiu džiaugiasi. Ūkininkai skundžiasi, kad paukščiai siaubia jų laukus ir reikalauja kompensacijų, nes tikina, kad kartais paukščiai sunaikina ištisus pasėlių hektarus. Būtent gervės išskiriamos, kaip vienos didžiausių kenkėjų.
Štai ką apie šį paukštį paukštį rašo Wikipedija.
Gyvena pelkėse, miškų raistuose, tankiuose beržynuose, juodalksnynuose, šlapiose viksvinėse pievose, apleistuose durpynuose.
Gervė – labai baikštus, atsargus paukštis, įsikuria atokiose vietose, toli nuo žmonių. Balsas žemas, primena trimito garsą. Labai gerai girdimas net kelių kilometrų spinduliu ir yra būdingas pelkynų, atokių vietų garsas. Skrisdamos gervės skleidžia griežtus tonus. Išgąsdinta gervė garsiai kurkia.
Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Jį suka iš juodalksnio, beržo šakelių, paparčių, viksvų. Lizdo skersmuo 45-60 cm, gylis iki 3 cm. Deda du kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis (masė 160–170 g). Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo, jei reikia – gina lizdą. Jaunikliai išsirita gegužės pradžioje. Nuo pat mažumės gerai plaukioja, apsiplunksnuoja per 40-45 dienas. Pradeda skraidyti rugpjūčio pradžioje[4].
Lietuvoje gervės pasirodo kovo pabaigoje bei balandžio pradžioje, o išskrenda spalio antroje pusėje. Prieš išskrisdamos telkiasi į gausius būrius. Migruojant skrenda ir dieną, ir naktį.
