2016 metais jis pasodino 2 tūkstančius krūmelių ir dabar tas laikas, kai jų derlius didžiausias.
„Pagrindinė plantacijos veislė 'Reka' – vidutinio ankstyvumo, saldžiarūkštė, uoga vidutinio dydžio. Mums ji labai pasiteisino. Kitos, kurių plotai nedideli, 'Bluecrop' ir „HardyBlue“. Pastarosios uogos mažos, bet labai saldžios“, – apie ūkį pasakoja E. Milinis.
2018 m., kai krūmai pradėjo duoti derlių liepos 6 d. išvažiavo pas draugus prie jūros, prisiskynė šiek tiek uogų. Pasamdė moteriškę, kuri turėjo skinti prisirpusį derlių, bet liepos 7 ji paskambino ir pasakė, kad nėra ką skinti. Plantacijoje įrengta signalizacija ir ji nesuveikė. Buvo aišku, kad žmonės neatėjo į vidų ir derliaus nepavogė.
„Pagalvojau, kad gal mano palikta darbininkė tingi skinti derlių ir sako, kad jo nėra. Grįžome nuo jūros, įvažiavom pro vartus ir nuo krūmų pakilo juodas paukščių debesis. Jų kiekis buvo milžiniškas. Liko tik eiti prie krūmų ir verkti. Per dvi dienas. Supratome, kad reikia dengti krūmus“, – dėsto E. Milinis.
Pirmas bandymas buvo dengti pigesniu plastikiniu tinklu. Paaiškėjo, kad kilus vėjui jis pradėjo banguoti ir mėgino „nuskristi“. Laimei, šeimininkai spėjo pagauti jį už kampo. Tačiau kita dalis ėmė plyšti. 5 tūkst. kvadratinių metrų tinklo, kuris buvo perkamas gabalais, siuvamas susipynė ir jį teko išmesti. Vien dengimo ir pasiruošimo darbai truko mėnesį.
„Nors sėdėk ir verk, tačiau pamačiau, kad lekai naudoja lengvą tinklą. Susiradau gamintojus. Parašiau laišką, kad norėčiau pirkti, pradėjau bendrauti, aiškintis kainas, papasakojau, kas man nutiko. Dabar užtempimas trunka dvi dienas“, – iš nesėkmių jau juokiasi ūkininkas.
Jis įvardina ir kokia jo ūkio kryptis – žmonėms tai turi būti pramoga, ne tik uogų pardavimas. Kadangi plantacija tik už kilometro nuo miesto, lankytojai į čia traukia pasirinkti uogų, pabūti gamtoje.
