„Delfi agro“. Iš ko ir kaip pragyvena specializuotas aktinidijų ūkis

„Ūkyje auginamos skirtingų rūšių ir veislių aktinidijos. Čia mūsų prosenelių sodyba į kurią atsikėlėme su žmona ir galvojome kuo užsiimti. Galvojome užsiimti turizmu, tačiau suviliojo aktinidija, nes ją galima užauginti ekologiškai, be jokių purškimų. Tai unikalus augalas. Kitas argumentas – milžiniškas vitamino C kiekis. Augindami vaikus jiems galėsime duoti sveikas uogas“, – dėlioja ūkininkas.

Jis sako, kad pradėjo nuo kelių augalų, ne plantacijos, patikrino, ar šiose žemėse jos auga. Dabar tai 3 hektarų plantacija. Pagrindinis ribojantis veiksnys buvo biudžetas. Tik kai suprato, jog verslas perspektyvus, kreipėsi ES paramos. Šiuos pinigus panaudojo įrengti tvenkiniui ir gali šiltesniu vandenimi laistyti daigus, įsigijo traktoriuką su papildoma įranga ir žemę gali dirbti nebe kultivatoriumi, o kokybiškiau. Pavyzdžiui, ekskavatoriaus kaušas ūkininkui „sutaupė nugarą“?

Kalbant apie uogas – jas parduoda žmonėms, kurie jas užsisako iš anksto. Sodinukus gali ir siųsti. Papildomai gamina šokoladą su aktinidijomis, jas šaldo.

Patarimai augintojams

Tai pakankamai skanios uogos, kurios gali sėkmingai augti mūsų klimato juostoje.

Aktinidijų uogos iš pirmo žvilgsnio primena mažus kivius. Jų skonis malonus, saldžiarūgštis, minkštimas švelnus, o sėklos minkštos.

Lietuvoje aktinidijos dar nėra labai populiarios, nors ir be reikalo – uogos ne tik skanios, bet ir vitaminingos. Vien vitaminas C sudaro 1 proc. uogos masės, t.y. daugiau nei citrinos ar juodieji serbentai. Kad apsirūpintumėte vitamino C dienos norma, pakanka vos kelių uogelių. Aktinidijos naudingos ir širdžiai – dėl uogose esančio didelio kardenolidų kiekio veikia raminančiai, todėl padeda gydant stenokardiją.

Kur ir kaip sodinti

Aktinidija – tai sumedėjęs vijoklinis kryžmadulkis augalas, todėl kad duotų vaisių, būtina pasisodinti ir moteriškos, ir vyriškos giminės. 4-10 moteriškiems sodinamas 1 vyriškas augalas. Praėjus 4-5 metams po sodinimo, jau džiaugsitės pirmuoju derliumi.

Lietuvos klimatui iš visų rūšių tinkamos tik margalapė ir smailialapė aktinidijos. Joms patiks saulėta, šiltesnė užuovėja (pietinė, pietrytinė ar pietvakarinė namo ar tvoros dalis). Mėgsta silpnai rūgščias, priemolio su gausiu humusu ir gerai aeruojamas dirvas, neužmirkusias vietas. Venkite perdžiūstančių dirvų – aktinidijų šaknų sistema nėra didelė, o lapai išgarina daug drėgmės.

Aktinidijos sodinamos maždaug 1,5-2,5 metrai viena nuo kitos, priklausomai nuo būsimo krūmo formavimo. Reikės iškasti 50 centimetrų skersmens ir tokio pat gylio duobę. Jei sodinate priemolyje ir didelė tikimybė, jog kaupsis vanduo, duobės apačioje padarykite bent 10 cm gylio drenažą iš žvyro, skaldos.

Pasodinus apmulčiuokite durpėmis, sausa žole ar pjuvenomis. Augalo šaknis itin mėgsta katės, todėl norėdami apsisaugoti, uždėkite vielinį tinklą ar uždenkite gruntą aplink augalą juoda plėvele.

Auginimui tinkamos rūšys

Priklausomai nuo rūšies, vienas krūmas gali išauginti nuo 1,8 iki 10 kg uogų.

Margalapė aktinidija – gana atspari ligoms ir šalčiui, atlaiko iki 40 laipsnių šaltį. Užauga iki 5-7 m ilgio, stiebo skersmuo iki 2-5 cm. Uogas sunokina praėjus apie 60 dienų po žydėjimo (liepos pab.-rugsėjo vid.). kai kurios veislės gali užauginti ir iki 10 kilogramų uogų. Nokdamos patamsėja, suminkštėja, pasidaro malonaus saldžiarūgščio skonio. Noksta ne vienu metu, tačiau pernokusios ima byrėti, todėl jei norite perdirbti, teks skinti pilnai nesunokusias – taip išsaugosite daugiau vitaminų.

Smailialapės aktinidijos – labai augūs vijokliai. Jų stiebai užauga iki 30 m ilgio ir iki 10 cm storio, su plonomis, ilgomis šakomis. Žydi birželį ir liepą. Žalsvai geltonų uogų aromatas panašus į ananasų.

Uogos sirpsta vienodžiau nei margalapės, sunokusios nenubyra, o skoniu ir derlingumu smailialapė irgi ima viršų. Uogos skinamos rugsėjo pab. – spalio pab. Nuskynus nesunokusius vaisius, juos galima išlaikyti vėsioje patalpoje virš mėnesio. Smailialapė aktinidija žiemą yra jautresnė už margalapę, tačiau vyresni negu trejų metų augalai ištveria ir 28-30 laipsnių šalčio žiemą.

Priežiūra

Jauni augalai prieš žiemą paguldomi ant žemės ir pridengiami. Augalui išaugus, priežiūros reikia itin nedaug.

Formavimas.

Pirmaisiais metais paliekamas vienas stiebas ir nukerpama jo viršūnė. Antraisiais – paliekami 4-5 stipriausi ūgliai, kurių viršūnės nukerpamos virš 8-12 pumpuro prieš pumpurų brinkimą. Trečiųjų metų rugpjūtį nukerpamos viršūnėlės.

Genėjimas.

Genėti aktinidijas rekomenduojama birželį, nes nugenėjus rudenį, liks atviros šakos ir aktinidijos nukentės per pavasarines šalnas. Jei paliksite nenugenėtą krūmą, iki pavasario išleisti lapai padarys skėtį žiedams ir iš dalies apsaugos žemiau esančius žiedus.