„The Spruce“ pateikia informacijos apie 12 vienmečių augalų, kuriuos lengva užauginti iš sėklų.
Šie augalai pražys, praėjus dviem mėnesiams po pasėjimo – ne taip greitai, kaip iš įsigytų daigų, kita vertus, greičiau nei daugiametės gėlės, kurios pradeda žydėti po dvejų metų. Be to, daiginti gėles kur kas pigiau, nes daigų bus kur kas daugiau. Dar vienas privalumas – dauguma šių augalų pasisėja savaime, tad kitais metais sklype turėsite daug gėlių, nemokamai.
Rugiagėlės (Centaurea cyanus)
Dauguma rugiagėlių rūšių daugiametės, bet yra ir vienmečių – pvz., centaureamontana, ši rūšis sėjama anksti pavasarį po paskutinių šalnų. Sėkloms patinka vėsa, daigeliai ištveria net gana žemą oro temperatūrą. Šių rugiagėlių sėklų galite pasėti ir vasaros viduryje – kaitai. Rugiagėlėms labai patinka naudingi vabzdžiai – boružės ir kt.
Sudygsta po 8 – 10 dienų
Žydi po 50 – 60 dienų
Vaistinės medetkos (Calendula officinalis)
Vaistinėms medetkos irgi patinka vėsa, jas galima sėti anksti pavasarį po paskutinių šalnų. Šiltesniuose kraštuose medetkos žydi ištisus metus. Dažnai medetkas painioja su serenčiais. Senos medetkų rūšys buvo su viena žiedlapių eile, dabar yra ir rūšių su keliomis žiedlapių eilėmis, tik pirmosios geriau dauginasi.
Sudygsta po 10 – 12 dienų
Žydi po 40 – 50 dienų
Kosmėjos (Cosmos)
Regis, iš visų gėlių, kurias galima užauginti iš sėklių, mažiausiai įnoringos – kosmėjos. Jos auga ir nederlingoje žemėje, nebijo šalčio, žydi gražiais įvairiaspalviais žiedais. Kosmėjos privilioja vabzdžius apdulkintojus. Pražysta jos gana vėlai, maždaug vasaros viduryje, bet žydi iki šalnų. Sėklos sėjamos po paskutinių šalnų, kai žemė truputį įšilusi. Populiariausia rūšis – cosmosbipinnatus, kurios žiedai panašūs į ramunes.
Sudygsta po 3 – 10 dienų,
Žydi po 70 – 84 dienų
Sėjamasis linas (Linum usitatissimum)
Vienmečiai linai dygsta labai lėtai, todėl pasižymėkite tą vietą, kad apsirikę nepasodintumėte ten kitų augalų. Be kantrybės linams daugiau nieko nereikia. Labai dažnai linai parduodami mišiniuose, tad jei norite jų tik melsvų arba rožinių, ieškokite specializuotose parduotuvėse.
Linai sėjami po paskutinių šalnų. Jie gana minkšti, tad bus naudinga pasėti šalia tvirtesnių daugiamečių augalų. Nužydėjusius žiedus nuskinkite, ir linai žydės kelis kartus. Linai dauginasi, patys užsisėdami.
Sudygsta po 18 – 21 dienos
Žydi po 50 – 60 dienų
Serenčiai (Tagetes sp.)
Serenčiai labai populiarūs, veikiausiai ir todėl, kad jos lengva auginti. Sėti į žemę juos galima tik tada, kai negresia šalnos, arba galite pradėti daiginti namuose, 4–6 savaitėmis anksčiau, o paskui persodinti į žemę. Serenčiai atbaido kiškius ir kai kuriuos kirminus.
Sudygsta per 4 – 12 dienų
Žydi po 60 – 70 dienų
Sukutis (Ipomoea purpurea)
Sukučiai – greitai augantys vijokliniai augalai. Kartą jų pasėję, džiaugsitės gražiais žiedais daug metų – sukučiai patys užsisėja ir taip dauginasi. Jei kontroliuosite jų dauginimąsi, būsite patenkinti.
Sukučiai sunkiai pakelia persodinimą, todėl juos geriausia iš karto sėti į vietą, pasibaigus šalnoms. Jų sėklos turi labai kietą luobą, tad prieš sėjimą įpjaukite ir pamerkite nakčiai. Jei sėsite viduje, naudokite durpinius ar kartoninius vazonėlius. Sukučiai pražysta vėlai, karais tik rugpjūtį.
Sudygsta per 7 – 10 dienų
Žydi po 90 – 110 dienų
Didžioji nasturtė (lot. Tropaeolum majus)
Apvalias nasturčių sėklas lengva sodinti ir sudaiginti. Paprastai pirmiausia pasirodo vešli žaluma, o po to ryškūs žiedai, kurie žydi be pertraukos. Nasturtes galima valgyti visas, netgi jų sėklas, kurias kai kurie vartoja vietoj kaparėlių.
Nasturčių sėklos sodinamos sode, kai žemė jau kiek sušilusi. Sėklos greičiau sudygs, jei prieš sėdami jas iš anksto išmirkysite. Geriausiai jos sudygsta skurdžioje dirvoje, reguliariai laistant.
Daigumas: 7-10 dienų
Žydi po: 55-65 dienų
Darželinė juodgrūdė (lot. Nigella damascena)
Kitas darželinės juodgrūdės pavadinimas – mergelė žalumoje, kuris tiksliai apibūdina juodgrūdės žiedus, skęstančius plonyčiuose žaliuose lapuose. Juodgrūdės sėklos sodinamos ankstyvą pavasarį, jomis apibarstant žemę, nes sudygimui joms reikalinga šviesa, tad negalima užpilti jų žemėmis. Šį augalą paprastai reikia sodinti dar kartą, kad būtų pratęstas žydėjimo laikotarpis, ypač jei norite, kad ant stiebų subręstų lukštavaisiai. Dažnai juodgrūdės dauginasi įsisėdamos savaime, tad nereikia galvoti apie naujų sėklų pirkimą. Iš gėlių daromos dailios puokštės, o lukštavaisiai naudojami dekorui ir komponuojant ikebaną.
Daigumas: 10-15 dienų
Žydi po: 65-75 dienų
Aguona (lot. Papaver)
Aguonų būna vienmečių ir daugiamečių, tačiau bet kuriuo atveju įdomu stebėti tai, kaip skleidžiasi aguonų pumpurai ir kaip šios gėlės žydi.
Vienmetės aguonos nemėgsta persodinimo, todėl geriausia jas sodinti tiesiai į dirvą. Dažniausiai tai daroma ankstyvą pavasarį, kartais dar iki dirvai atitirpstant. Tam, kad sudygtų, sėkloms reikalinga šviesa, todėl neužberkite jų žemėmis, tačiau vertėtų šiek tiek prispausti, kad būtų kontaktas su žeme. Aguonos dygsta lėtai, bet orams šylant, jų augimas spartėja.
Dauguma aguonų rūšių dauginasi įsisėdamos savaime. Kai lukštavaisiai išdžiūva, galite juos pakratyti virš tos vietos, kur norite, kad sudygtų aguonos. Jei aguonų išdygs per daug, visada galima praretinti arba pašalinti žiedus, kad nesiformuotų lukštavaisiai.
Daigumas: 10-14 dienų
Žydi po: 60-70 dienų
Paprastoji saulėgrąža (lot. Helianthus annuus)
Kiekvienas sodininkas turi užauginti bent vieną saulėgrąžą – stebėti, kaip jūsų akyse iki 1,5-2 m užauga žiedas yra ypatingas malonumas. Patys aukščiausi augalai paprastai užaugina vos vieną žiedą, užtat gana didelį. Jei norite daugiau žiedų, rinkitės šakotąsias rūšis.
Saulėgrąžų sėklos sodinamos į atšilusią, atitirpusią dirvą. Jaunus daigus reikia saugoti, uždengti nuo gyvūnų ir paukščių – galima senais daiginimo blokeliais. Kai daigai sustiprės, juos reikės saugoti nuo paukščių ir voverių. Aukštus augalus su sunkiais žiedais kartais reikia pririšti, o jei įskiepysite šakotas rūšis, užaugs daugiau žiedų.
Daigumas: 10-14 dienų
Žydi po: 75-100 dienų
Kvapusis pelėžirnis (lot. Lathyrus odoratus)
Kvapusis pelėžirnis nemėgsta šalčio, bet jam patinka vėsa. Vietovėse, kur pavasaris labai trumpas ir praktiškai iškart ateina karšta vasara, kvapieji pelėžirniai auga gana kaprizingai, todėl geriausia sudaiginti šiuos augalus viduje likus kelioms savaitėms iki sodinimo į dirvą.
Kvapiuosius pelėžirnius galima auginti kaip ir raganes – šaknys pavėsyje, o žiedai – saulėje.
Šiltuose kraštuose, kur nebūna šalnų, kvapieji pelėžirniai auginami ir rudenį, ir net žiemą.
Prieš sodinimą sėklas geriausia skarifikuoti ir išmirkyti vandenyje, kitaip teks laukti kelias savaites, kol jos sudygs. Geriausia rinktis aromatingų rūšių pelėžirnius, kurie iš tiesų skleidžia nepaprastai subtilų aromatą.
Nuvytusius žiedus būtinai nuskabykite. Pradėjus bręsti augalo sėkloms, jis iškart nustoja žydėti. Kvapieji pelėžirniai puikiai tinka puokštėms, todėl drąsiai pjaukite žiedus.
Daigumas: 10-28 dienos
Žydi po: 50-65 dienų
Puikioji gvaizdūnė (lot. Zinnia)
Puikioji gvaizdūnė – ne tik spalvingi, puošnūs ir sausrai atsparūs žiedai, bet dar ir vienas iš greičiausiai iš sėklų sudygstančių augalų. Gvaizdūnės yra vienmečiai augalai, sodinami vienam sezonui. Kadangi jos žydi ribotą laiką, žydėjimui sutelkia visas jėgas.
Gvaizdūnių sėklos sodinamos į dirvą, vos tik ji sušyla ir pradžiūva. Gvaizdūnės nemėgsta persodinimo – sėklos, pasėtos tiesiai į gėlyną, pasiveja ir praauga persodintus sodinukus. Tai puikus augalas, kurį galima auginti edukaciniais tikslais, su vaikais.
Daigumas: 4-7 dienos
Žydi po: 50-55 dienų
