Specialistai tikina, kad ir žiema nebuvo palanki žoliniams augalams – daug kur vejas išnaikino snieginis pelėsis. Ką daryti? Griebti grėblį, atsiraitoti rankoves ir pasiruošti dirbti iki devinto prakaito.
Pirmas žingsnis: aprūpinti deguonimi
Nudžiūvę pernykščiai žolės stagarai – pati mažiausia problema, tikina AB „Linas agro“ produktų vadybininkas Vilmantas Petrauskas, siūlantis nieko nelaukiant pasirūpinti po žiemos ne itin gražiai atrodančiomis vejomis.
Kad pageltę ir išsausėję žolės stiebeliai atsigautų ir vėl imtų žaliuoti, būtina kuo greičiau pašalinti visas pūvančias liekanas ir sudaryti dirvožemiui sąlygas prisisotinti deguonimi – kitaip sakant, veją būtina aeruoti.
Dažnai klausiama, ar būtina veją aeruoti specialiai tam skirtais prietaisais. Be abejo, jis efektyviai pakelia į viršų ir nurenka pernykščių augalų liekanas, atidengia žemę, šiek tiek pažeidžia augalų šaknis, taip paskatindamas formuotis naujoms šaknims ir geriau pasisavinti maisto medžiagas, patekti į žemę orui – nuo to jūsų veja bus tik sveikesnė.
Todėl dirbantiems grėbliuku ar naudojantiems primityvius aeratorius, būtų verta pagalvoti apie tai, jog dabar jau yra daug teikiančių šią paslaugą. Geresnis aeravimas padės išpuoselėti geresnę, tankesnę veją.
„Negaliu teigti, kad grėbliuku to nepadarysite. Jei daug ir kruopščiai dirbsite, o veja nedidelė, tai tikrai pasiseks – galima naudoti visus būdus, nes viskas priklauso nuo pastangų. Tik gerai išaeravus veją, galėsime įvertinti, ar ji yra pakankamai tanki, po žiemos neatsirado išplikusių lopų“,– DELFI sakė AB „Linas agro“ konsultantas.
„Šienausime“ iki Kalėdų
Pasak V. Petrausko, šią žiemą dauguma vejų nukentėjo nuo varpines žoles naikinančios fuzariozės – vadinamojo sniego pelėsio. Ten, kur vejos buvo gerai patręštos, o žiemai liko nenupjauta žolė, ant kurios gulėjo storas sluoksnis šlapio sniego, įsimetė snieginis pelėsis.
„Dabar ruduo ilgas, kartais užsitęsia iki Kalėdų, todėl turėsime įprasti šienauti ir žiemą – norint, kad gerai peržiemotų veja, prieš užšąlant, ją reikėtų sutrumpinti iki 5 – 6 cm iki aukščio. Tai nėra taip paprasta, nes šiltą rudenį veja vegetuoja dar ir visą gruodį. Kuo žemesnė žiemoti lieka veja, tuo mažiau pavojaus jai išsusti. Šiemet taip ir atsitiko: po ilgo rudens neįšalusią žemę uždengus storam šlapio sniego sluoksniui, susiformavo palankios sąlygos vystytis sniego pelėsiui“,– paaiškino V. Petrauskas.
Didžiausią polinkį pelėsinėms ligoms turi daugiametės svidrės, sudarančios intensyvaus mindymo vejų žolių pagrindą. Mažiau nuo fuzariozės nukenčia raudonieji ereičinai, o atspariausios yra pievinės miglės. Bet jas užauginti sunkiausia.
Išretėjusiai vejai reikia „papildymo“
Jei vis dėlto veja išretėjo, teks atsėti. Tam siūloma naudoti tik specialius, atsėjimui ir sutankinimui skirtus žolių sėklų mišinius.
Bet ir tai dar ne viskas. Tikriausiai nereikia aiškinti, kad norint, jog sodybą puoštų graži veja, pavasarį ją būtina tręšti.
Daugelis bijo naudoti trąšas, nes žolės pradeda augti lyg ant mielių ir veją tenka dažniau pjauti. V. Petrauskas tikina, jog taip yra dėl to, kad žmonės nežino, kuo veją tręšti, todėl barsto bet kokiomis, po ranka pasitaikiusiomis azotinėmis trąšomis.
„Paprastos azotinės trąšos, naudojamos žemės ūkio augalams tręšti, tam netinka. Jos greitai veikia, nes subalansuotos siekti didžiausio derliaus. Geriausia naudoti kompleksines, specialiai vejoms skirtas, dar „išmaniomis“ vadinamas, granuliuotas trąšas.
Jos padeda vystytis žolių šaknų sistemai, dėl to veja tankėja, bet neaugina per daug žaliosios masės, kurią paskui reikia pjauti ir išnešti. Kai tręšiama lėto veikimo trąšomis, darbo netgi sumažėja, nes žolė auga 20 - 40 proc. lėčiau“,- tvirtina V. Petrauskas.
Pasak konsultanto, lyginant paprastų ir išmaniųjų trąšų naudojimą, skirtumas akivaizdus: trąšos maisto medžiagas augalams atiduos laiku ir tik tada, kai jiems jų reikės, todėl žolę pjausime gerokai rečiau.
Specialių trąšų granulės atsidaro ir azotą dirvai atiduoda, kai netrūksta yra drėgmes ir šilumos. Jei oro temperatūra nukrinta žemiau 8 laipsnių C, arba trūksta drėgmės, lėto veikimo trąšų granulės nebetirpsta. Prasidėjus karščiams, tai apsaugo augalus nuo išdegimo.
„Šios trąšos nėra agresyvios, nes jose nėra amoniakinio azoto.
„Išmaniomis“ trąšomis patręšus, nereikės bijoti, kad staiga prasidėję karščiai veją nudegins“,– garantavo V. Petrauskas.
