Azoto trūkumas
Pavasarį svogūnai ir česnakai, kaip ir dauguma daugiamečių augalų, jaučia azoto badą. Tiksliau sakant, azoto dirvožemyje gali būti daug, tačiau dėl šalčio augalas nesugeba jo pasisavinti. Todėl reikia naudoti mineralines trąšas – palaistyti augalus karbamido tirpalu (20-30 gramų į 10 litrų vandens) arba amonio nitrato tirpalu.
Pastarasis variantas yra prastesnis, nes apipylus lapus jie gali apdegti. Dozę galima sumažinti, ypač jeigu dirvožemis nederlingas. Vietoj to galima tręšti du kartus su savaitės ar dviejų intervalu.
Tiesiog daugiau vandens
Jeigu gelsta apatiniai svogūnų ar česnakų laiškai, vadinasi, greičiausiai augalams nepakanka vandens. Svogūniniai augalai mėgsta vandenį, jų šaknys silpnos, paviršinės, todėl laistyti juos reikia dažnai. Iš dalies problemą galima išspręsti žemę mulčiuojant pjuvenomis ar šiaudais.
Laistyti pageidautina rytais, šiltu vandeniu (ne žemesnės kaip +18 laipsnių Celsijaus temperatūros). Karštu oru reikia laistyti dažniau. Tai labai svarbu, nes jeigu laistoma nepakankamai, svogūnai ir česnakai būna „piktesni“, jau nekalbant apie nedideles jų galvas.
Svogūnų kenkėjai
Dėl svogūninių muselių augalai beveik visiškai nugelsta. Šis kenkėjas yra pavojingas ir praktiškai nepastebimas. Juos aptikti įmanoma tik tada, kai augalai pagelsta.
Čia viskas paprasta: sodinti morkas į tarpueilius jau vėlu, užtat galima įterpti specialias granules. Tik naudoti jas reikia ne vėliau kaip likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo. Ir panaudojus granules negalima rauti svogūnų ar skinti jų laiškų – jie nuodingi.
Svogūnų ligos
Svogūnai gali gelsti ir dėl ligų. Jeigu rūdligę iš karto galima nustatyti, tai bakterinį puvinį, perenosporozę ir daugybę kitų ligų atspėti ne taip jau paprasta. Žalumai naudoti fungicidų negalima, todėl rinkitės biofungicidus.
Taip pat paisykite sėjomainos principų, negrąžinkite svogūnų ir česnakų į buvusią vietą penkerius-septynerius metus, po derliaus nuėmimo giliai sukaskite žemę. Visus augalų likučius sudeginkite arba sumeskite į kompostą.
