Finansiniam rezultatui įtakos turėjo ne tik medienos kainos kilimas Lietuvos aukcionuose ir padidėjusi jos paklausa tarptautinėje rinkoje, bet ir nuoseklus įmonės darbas efektyvinant veiklos procesus, centralizuojant pirkimus bei racionaliai ir efektyviai naudojant resursus. Tai – didžiausios uždirbtos įmonės pajamos ir pelnas nuo urėdijų reformos pradžios. Planuojama, kad 2022 metais įmonė uždirbs dar daugiau pajamų – 238 mln. eurų, rašoma pranešime.
Aukcionuose parduotas visas pasiūlytas medienos kiekis
„Praėjusių metų I ir II pusmečio žaliavinės medienos aukcionuose iš pirmo karto buvo parduotas beveik visas mūsų pasiūlytas medienos kiekis, – sako VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė. Tad matydami stabilią medienos paklausą, kuri išliko visus metus, galėjome prognozuoti rekordines mūsų pajamas ir rekordinę finansinę grąžą valstybei“.
Pasak V. Kaubrės, atsakingas planavimas ir sąnaudų valdymas, procesų optimizavimas leido įmonei suvaldyti rinkos kryčio poveikį įmonės rezultatams 2019-2020 metais, kuomet medienos kaina rinkoje buvo pasiekusi rekordines žemumas.
„Todėl džiaugiamės, kad 2021 metai įmonei buvo sėkmingi ir kaip svarbi strateginė valstybės įmonė, užtikriname valstybei didelę finansinę grąžą“, – sakė V. Kaubrė.
VĮ VMU pernai pagamino apie pusę viso šalyje pagaminamo medienos kiekio: pagal pardavimus mediena pjovimui sudarė 50,5 proc., mediena celiuliozės gamybai – 17,9 proc. ir malkoms – 32,4 proc.
Taip pat įmonė pernai užtikrino ir stabilias miško kirtimo liekanų pasiūlos apimtis – rinkai buvo pasiūlyta 403 tūkst. ktm. VMU vis didesnį dėmesį skiria miško kirtimo liekanoms – žaliavos biokurui gamybai.
„Valstybinių miškų urėdija per praėjusius metus stipriai suefektyvino savo veiklą: atsidūrė tarp daugiausiai sumokančių mokesčių valstybės biudžetui subjektų, Turto bankui perdavė 116 nebenaudojamų nekilnojamojo turto objektų, neapleido aplinkosauginės funkcijos: sėkmingai atsodina ir toliau kviečia visus šalies piliečius atsodinti Lietuvos miškus, puoselėti miškų aplinką, sulaukė tarptautinio pripažinimo už Pajūrio miškuose puoselėjamą bioįvairovę. Tokią pačią kryptį, tikiu, išlaikysime ir toliau“, – pabrėžė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Gavo apie 40 proc. daugiau pajamų
Atsižvelgiant į valstybės įmonės veiklos specifiką, galutinį įmonės rezultatą apibūdina koreguoto pelno rodiklis – įmonė 2021 m. valstybei uždirbo 75,9 mln. eurų koreguoto pelno – tris kartus daugiau nei pernai. Apskaičiuojant koreguotą pelną, įvertinamos sąnaudos, kurių nepatiria privataus sektoriaus verslai: netipiniai mokesčiai, mokami nuo žaliavinės medienos pajamų ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto, bei specialiųjų įpareigojimų sąnaudos, kurias įmonė patiria atlikdama valstybės jai pavestą socialinę ir ekologinę veiklą.
Pasak generalinio direktoriaus, Valstybinių miškų urėdija priskirta pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių sąrašui, taip pat yra ir daugiausiai dotacijomis nedengiamų specialiųjų valstybės įpareigojimų turinti įmonė. Pernai vien specialiųjų įpareigojimų vykdymui tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – priešgaisrinei miško apsaugai užtikrinti, miško kelių priežiūrai, miškų sanitarinei apsaugai ir kitiems darbams įmonė skyrė 10,6 mln. eurų.
„Įmonė uždirbo apie keturiasdešimt procentų daugiau pajamų, nei praėjusiais metais. Tai, kad rinkoje šiuo metu padidėjusi medienos paklausa, turi įtakos mūsų pajamoms, tačiau įmonė taip pat optimizuoja savo gamybos procesus, siekdama pagaminti kuo daugiau ekvivalentinio tūrio ir brangesnių sortimentų iš sąlyginio ploto vieneto, o tai taip pat didina įmonės pajamas ir pelną“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Už 2021 m. įmonė į valstybės biudžetą pervedė 20,8 mln. eurų pelno įmoką (dividendus).
Šiais metais įmonė planuoja uždirbti 238 mln. Eurų pajamų, 46 mln. eurų ikimokestinio pelno, 107 mln. eurų – koreguoto EBITDA.
Proveržis – visose veiklos srityse
2021 m. įmonei tapo proveržiu ne tik finansinių rezultatų srityje, bet ir kitose veiklos srityse: buvo atnaujintos darbo priemonės ir darbo technika, investuota į medelynus – Panevėžio regioninio padalinio miško sodmenų išauginimo kompleksas šiuo jau yra vienas moderniausių visose Baltijos šalyse.
Valstybinių miškų urėdija modernizuoja ir medienos matavimo, apskaitos procesus, veikloje diegia fotogrametrinį žaliavinės medienos matavimo metodą, leisiantį medieną pamatuoti greičiau, patikimiau ir kartu sumažinti veiklos darbo sąnaudas. Šis metodas taip pat leis užtikrinti skaidrumą medienos matavimo procese – vieną svarbiausių dalykų tiek Valstybinių miškų urėdijai, tiek medienos pirkėjams.
„Tiek žemos medienos kainos laikotarpiu, tiek praėjusiais metais, kai medienos kaina kilo, įmonės generuojamas pinigų srautas išlieka stabilus ir valdomas, urėdija neturi įsipareigojimų finansinėms institucijoms, o investicijos vykdomos nuosavomis lėšomis“, – sakė V. Kaubrė.
Pasak įmonės generalinio direktoriaus, siekiant geresnio rezultato ir įmonės veiklos efektyvumo, teigiamą efektą duoda viešųjų pirkimų, rangos kontraktų, sudarančių vienas didžiausių sąnaudų eilučių, bei įvairių administracinių procesų centralizavimas.
2022 metais planuojama investuoti 70 mln. eurų į kelių tiesimą, IT technologijas, naujo VMU biuro statybas Vievyje, pastatų atnaujinimą, automobilius, visuomenei skirtus rekreacinius objektus ir darbo priemones.
Perėjo prie Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų
Praėjusiais metais atliktas didžiulis darbas pereinant ir prie TFAS – tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų. Perėjimo laikotarpiu Valstybinių miškų urėdija atliko net 14 tūkstančių nekilnojamojo turto vienetų pervertinimą, perklasifikavimą ir perregistravimą.
„Po reformos įmonė perėmė 43 skirtingų įmonių paveldą, kai veikė skirtingos apskaitos programos, nebuvo vieningos dokumentų sistemos, aprašų ir tvarkų. Perėjimas prie tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų buvo vienas pagrindinių įmonės prioritetų siekiant užtikrinti valstybės įsipareigojimą stojant į EBPO (Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją), įmonės patikimumą bei aukštesnius reitingus finansinėse institucijose“, – sakė V. Kaubrė.
Įmonė pagal įstatymą priskirta pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašui. Įmonė yra svarbi valstybei ne tik savo socialiniu, ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu vaidmeniu. Įmonei keliami pagrindiniai tikslai – prižiūrėti ir atkurti valstybinius miškus, vykdyti specialius įpareigojimus visuomenei, generuoti stabilią grąžą valstybei, garantuoti geras darbo sąlygas įmonės darbuotojams.
