Leonpolyje ūkininkaujanti moteris pasakojo, kad stirnos itin mėgsta salotas, ypač cikorijas. „Nugraužia iki pat šaknų. Kad ir kuriame lauke pasėtume, visur suranda“, – tvirtino ūkininkė. Pasak jos, stirnos mielai valgo ir kitas daržoves, o ko nenugraužia, išmindžioja.
Pasakojo, važiuodama į turgelį, matanti būrius stirnų ir kitose vietovėse. Ūkininkų laukuose stirnos pulkais lankosi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. „Į namus jos neina, bet dešimties hektarų plote pridaro daug nuostolių“, – sakė moteris. Teigė, kad jų dirbamoje žemėje nuolat sau maisto ieško maždaug dvylikos stirnų būrelis. Moteris bandė pasiskųsti medžiotojams, bet pagalbos nesulaukė. „Mes stirnas mylime, bet ir išgyventi norime“, – sakė ji.
Skaitė, kad yra Žemės ūkio ministerijos teikiama parama ketinantiesiems pagal Kaimo plėtros programą įsigyti prevencinių priemonių, galinčių padėti apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo juos puolančių vilkų. Žadama kompensuoti išlaidas, įsigijus vielinį, juostinį arba tinklinį elektrinį aptvarą ar jo dalį, taip pat – elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį.
Ūkininkė domėjosi, ar nenumatoma remti ir daržininkyste užsiimančių ūkininkų, kuriems taip pat būtina įsigyti priemonių, kad apsisaugotų nuo stirnų.
Taip pat girdėjo, kad pagelbėti gali ir medžiotojai, sumedžiodami žalą darančius gyvūnus.
Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Nijolė Gumbrienė informavo, kad žalos atveju (auginant pasėlį ar daržoves) galima kreiptis į rajono savivaldybės sudarytą komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų ūkininkams padarytos žalos.
Nurodė, kad tokios žalos atlyginimą reguliuoja Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
„Kaimo plėtros programos priemonėmis teikiama parama patyrus nuostolių nuo didžiųjų plėšrūnų: vilkų, lūšių ar lokių. Taip yra visoje ES. Šiuo metu nėra mokama jokių kompensacijų dėl stirnų padarytos žalos“, – sakė skyriaus vedėja.
Laukuose – saugiau
Ukmergės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Arūnas Pračkaila sakė, kad negalima medžioti tada, kai pasiskundžia koks ūkininkas. Medžioklė griežtai reglamentuojama – yra nustatyti terminai. Stirnų medžioklės sezonas prasideda rugsėjį ir, priklausomai nuo to, ką medžioja, pateles ar patinus, baigiasi gruodį arba sausį. Be to, jei dirbami laukai yra gyvenvietėje, juose medžioti draudžiama. Miesto ir gyvenviečių teritorijos nėra medžioklės plotai.
Jei stirnos išties daro didžiulę žalą, ūkininkei patarė kreiptis į seniūniją. „Yra sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, kuri įvertina žalos dydį ir priima sprendimą dėl kompensacijos“, – aiškino tvarką A. Pračkaila.
Komisija pateikia sąskaitą klubui, kurio medžiojamuose plotuose padaryta žala, ir klubas privalo ją atlyginti. „Vėliau, medžioklės sezono metu, klubas gali skirti didesnį dėmesį tai teritorijai“, – sakė medžioklės žinovas, pabrėždamas, kad žala turi būti tikrai ženkli.
Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į aplinkybes, gali suteikti specialų leidimą išimti žalą darantį gyvūną iš gamtos ne sezono metu. Taip yra su probleminiais vilkais, kurie kelia grėsmę ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvybei. Tačiau tokie atvejai itin reti, o sumedžioti pavojingą gyvūną toli gražu ne visada pavyksta. Žala turi būti daroma sistemingai ir būti reikšminga, dėl pavienių atvejų specialieji leidimai neišduodami.
Ūkininkams žalos gali pridaryti ir kiti gyvūnai – bebrai, šernai. Visiems galioja tokia pati tvarka.
Pasidomėjus, ar šiuo metu stirnų populiacija pagausėjusi, medžioklės žinovas sakė, jog yra priešingai. „Dabar stirnų, lyginant su tuo, kiek jų buvo prieš penkerius metus ir anksčiau, yra ženkliai mažiau, – sakė A. Pračkaila. – Tiesiog dabar žmonės dažniau jas pastebi, nes padaugėjo vilkų ir stirnos iš miškų traukiasi į laukus. Atviroje teritorijoje jos jaučiais saugiau, greičiau pastebi plėšrūną ir lengviau gali pabėgti.“
