Pagal šiuo metu Švedijoje taikomas rūšių apsaugos taisykles valstybė artimiausiais metais turės kompensuoti miško savininkams kelis šimtus milijardų kronų, rašoma pranešime.
„Svarbu, kad Švedijos miškų savininkai jaustųsi saugūs galėdami naudotis savo mišku. Ne mažiau svarbu, kad jie gautų kompensaciją, kai jiems neleidžiama naudotis mišku. Tai pagrindinė sąlyga, norint, kad miškų savininkai galėtų tinkamai prižiūrėti savo miškus, puoselėdami klimatą, biologinę įvairovę ir darbo vietas kaimo vietovėse“, – Švedijos žurnalistams sakė „LRF Skogsägarna“ pirmininkas Paulas Christenssonas.
„Dagens industri“ kiek detalizuoja priimtą sprendimą. Teismas nusprendė, kad miško savininkas iš Uplando regiono turi teisę gauti 2,8 mln. kronų (247 tūkst. eurų) dydžio kompensaciją iš valstybės dėl 2017 m. priimto Švedijos miškų agentūros potvarkio. Švedijos miškų agentūros pranešime spaudai teigiama, kad ši institucija nusprendė neišduoti miško savininkui leidimo kirsti mišką beveik 20 hektarų plote, nes toje teritorijoje aptikta kurtinių.
Pasak P. Christenssono, tai džiugi žinia. „Dar kartą gavome patvirtinimą, kad valdžios institucijos negali savo nuožiūra apriboti miško savininko teisių naudotis savo mišku nemokant kompensacijų. Tai pergalė kaimui ir visiems miško savininkams, kurie sugebėjo pakovoti už save“, – pranešime spaudai teigia LRF Skogsägarna pirmininkas Paulas Christenssonas.
Bylos teismuose tęsėsi jau daugiau nei penkerius metus, ir per tą laiką Švedijos miškų savininkai buvo nežinioje. Dauguma smulkiųjų miškų savininkų negali paduoti valstybės į teismą ar tiesiog neturi tam reikiamos kompetencijos, laiko ar lėšų. Dabar vyriausybė privalo užtikrinti, kad visi miško savininkai, turintys teisę į kompensaciją, ją ir gautų, nesikreipdami į Aukščiausiąjį Teismą.
„Atsižvelgiant į tai, kad daugelis saugomų rūšių yra paplitusios ir aptinkamos beveik kiekviename miške, vyriausybė turės pakeisti rūšių apsaugos taisykles, kad valstybės biudžete nepritrūktų pinigų. Tai reiškia, kad miško priežiūrą reglamentuojančiuose dokumentuose reikės paaiškinti, kad tam tikros rūšys neturėtų būti priežastis stabdyti milijonus kronų vertės miškininkystės veiklą“, – sako Paulas Christenssonas.
Tuo tarpu Lietuvos privačių miško savininkų asociacijos direktorė Giedrė Žygaitytė – Šlevinskė teigia, kad šis Švedijos teismo sprendimas atkartoja ir situaciją Lietuvoje. Šalyje yra apie 200 tūkstančių privačių miško savininkių ir neretai jų valdose randama miško buveinių. Kompensacijos už draudimą ūkininkauti šiuose miškuose numatytos neaiškiai. Yra pradėta nemažai teisminių procesų.
