Tačiau pažeidžiančių veiksnių struktūra skyrėsi: vabzdžių pažeistų miškų plotai išaugo dvigubai, ligų buvo 37 procentais mažiau. Taip pat trečdaliu sumažėjo gyvūnų sužalotų medynų plotai, abiotinių veiksnių registruota 39 procentais mažiau.
Labai išaugusį vabzdžių pažeistų miškų plotą lėmė žievėgraužio tipografo židiniai visoje Lietuvoje bei pušinių pjūklelių masinio dauginimosi židinys VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio administruojamoje teritorijoje.
2022 m. valstybiniuose miškuose plynaisiais miško kirtimais iškirsta 1394 ha pažeistų medynų: iš jų vabzdžiai sunaikino 1116 ha (žievėgraužis tipografas 1107 ha, viršūninis žievėgraužis 9 ha), ligos – 101 ha (drebulinė kempinė 25 ha, uosių džiūvimas 61 ha, kitos ligos 15 ha), abiotiniai veiksniai – 177 ha (vėjas 174 ha, užmirkimas 3 ha).
Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2023 m. bus 40 metų ir vyresniuose eglynuose. Ilgalaikio drėgmės trūkumo ir streso paveikti medžiai yra mažiau atsparūs kenksmingiems vabzdžiams (labiausia – medžių liemenų kenkėjams) ir grybinių ligų sukėlėjams (labiausia – parazituojantiems šaknis). Juose intensyviai plis žievėgraužis tipografas. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioniniame padalinyje 1192 ha plote susiformavęs paprastojo pušinio pjūklelio masinio išplitimo židinys tęsis ir 2023 metais. Pakenktuose pušynuose gali būti pakartotinas spyglių nugraužimas, židinys plis į gretimus medynus.
Apžvalga parengta remiantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, kurie registruojami Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos elektroniniame žurnale bei Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vykdomų stebėjimų ir apskaitų rezultatais.
