Valstybinių miškų urėdijos Komunikacijos specialistė Iveta Janušauskaitė sakė, kad, norint rinkti ir kirsti sausuolius, reikia nustatyta tvarka kreiptis į vietos girininkiją ir juos nusipirkti. Tada bus išduotas leidimas konkrečioje vietoje „ruošti nenukirstą mišką“.
Ar pabrangus medienai atsirado daugiau pažeidėjų, o gal atsiranda daugiau ieškančiųjų pigios medienos?
„Daromų miško pažaidų padaugėjo, bet kol kas nelabai ženkliai. Tai daugiausia – smulkios išvartų, išlaužų, sausuolių ar malkinės medienos vagystės. Taip pat padaugėjo žmonių, kurie kreipiasi norėdami nusipirkti nenupjautos malkinės medienos ar rinktis kirtimų atliekas“, – teikia Valstybinių miškų urėdijos atstovė.
Pasak jos, apie miške daromus pažeidimus pranešti galima vietos girininkijai, regioniniam padaliniui ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos centrinei administracijai. Taip pat galima informuoti Aplinkos apsaugos departamentą bei apie daromą galimai nusikalstamą veiką pranešti numeriu 112.
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas informavo, kad urėdijoje malkoms tinkamos medienos galima įsigyti keliais būdais.
Pigiausiai ji kainuoja, jei asmuo pats nusipjauna malkoms skirtus medžius. Šiuo metu tokios medienos kaina už kietmetrį – 10 Eur. Tačiau pirkėjui keliami griežti reikalavimai: jis turi turėti pjūklinininko atestaciją arba samdyti ją turintį žmogų.
Už tokią pačią kainą – 10 Eur už kietmetrį – parduodamos ir medienos ruošos liekanos. Jokių reikalavimų pirkėjams nėra. Tačiau, padalinio vadovas pažymi: norint tokiu būdu apsirūpinti malkomis, darbo reikia įdėti nemažai bei turėti savo techniką. Tarp liekanų, pasak padalinio vadovo, pasitaiko įvairios – ir smulkesnės, ir stambesnės – medienos.
Trečias būdas įsigyti malkinės medienos tiesiai iš miškininkų – pirkti ją rąsteliais, kurie sukrauti miške prie kelio. Reikia turėti techniką, atvykti susikrauti. „Rąsteliai – 3 metrų ilgio. Už papildomą atlygį atvežtume“, – sako padalinio vadovas.
Taip pat mano, kad, pabrangus medienai, yra tikimybė, jog miškuose gali padaugėti medienos vagysčių, todėl urėdijos darbuotojai organizuoja prevencinius reidus ir darbo metu, ir po darbo.
***
Tarpukario Lietuvoje miškų ošė gerokai mažiau nei dabar, o ir atrodė jie kaip parkai, nes kiekvienas sausuolis buvo paimamas kurui. Situacija pradėjo keistis plečiantis miestams, kurių namai buvo šildomi centralizuotai. 1939 m. iš 3,06 mln. gyventojų tik 23 proc. gyveno miestuose. 2011 metais iš 3,04 mln. gyventojų miestuose gyveno 67 proc.
***
Per 70 metų gyventojų skaičius miestuose išaugo, o kaimuose sumažėjo. Tai ir lėmė, kad malkų poreikis nuolat mažėjo, miškų plotas šalyje didėjo. 2012 metų duomenimis, miškai sudarė 33 proc. Lietuvos teritorijos, o pokariu – 21 proc.
***
Kiekvienais metais miškuose žūsta nedidelė dalis medžių. Tai vadinama natūraliu atkritimu. Negyva mediena yra itin svarbi biologinei įvairovei, todėl dabar galiojančiais mūsų šalies teisės aktais reikalaujama, kad atliekant kirtimus būtų paliekama dalis stuobrių sausuolių ir virtuolių.
Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, Lietuvos miškuose viename miško hektare yra apie 9 kubiniai metrai sausuolių, stuobrių ar virtuolių. Tai yra gyvenamoji vieta paukščiams ir gyvūnams. Mediena tiesiogiai maitinasi vabzdžiai ir grybai. Pūdami kamienai grąžina maisto medžiagas atgal į mišką, kur jas panaudoja kiti medžiai.
