Jei Vakarų ir Pietų Lietuvos gyventojai beržų sula dažniausiai mėgaujasi jau kovo viduryje, tai Šiaurėje ir Rytuose turi kantriai laukti bene balandžio pradžios.
„Atrodo kilometrų ne tiek daug, bet skiriasi medžių derėjimo, lapų sprogimo laikas. Jei Vakaruose augalų pumpurų sprogimas prasidėjęs kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, tai dažnu atveju Rytų ar Šiaurinės Lietuvos miškuose kur nekur galima pamatyti sniego ar užšalusių balučių“, – sako Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktoriaus, rašoma pranešime.
Kaip teigia A. Pivoriūnas, tai pastebima net sodinant mišką. Dažnai taip nutinka, kad miškininkai Pietuose ir Vakaruose baigia kelias savaites trunkančius medžių sodinimo darbus, o Šiaurėje ar Rytuose – jie dar net nepradėti. Taip yra ir su sulos tekėjimu.
Svarbus rinkimo laikas
Pasak A. Pivoriūno, medžiai yra kaip žmonių pirštų antspaudai – nėra jų vienodų. Todėl gali net ir šalia augantys du beržai gaminti šiek tiek skirtingo skonio, klampumo ir spalvos sulą. Tačiau tie skirtumai nėra labai ženklūs.
Vienos didžiausių Europoje beržų ir klevų sulos gėrimus gaminančios įmonės UAB „Straikas“ vadovo Gintaro Didžioko teigimu, pati sulos kokybė iš pincipo nesiskiria, ar ji surinkta Rytų ar Vakarų Lietuvos beržynuose. Tačiau kokybė priklauso nuo oro sąlygų ir konkretaus laiko, kada ji surinkta. Kaip antai pati geriausia sula būna tik jai pradėjus tekėti, kai oras dar yra vėsesnis, naktys šaltos. Vėliau, atšilus, kokybė palaipsniui prastėja.
Sulos išgavimo laikas labai trumpas, tik 2-3 savaitės. Daugiau sulos su geriausiomis savybėmis atiduoda apyjauniai, pusamžiai medžiai, o brandūs skūpūs, nes jiems patiems reikalinga energija sužaliuoti ir išlikti. Tad reikėtų į tai atsižvelgti ir nealinti brandžių medžių. Sulos išgavimui svarbu vadovautis nurodymais, kurie medžiai tinkami, kokio turi būti storio, kur daryti skylutes sulos tekėjimui.
Sausros gali pakenkti ir beržams
Europoje per paskutiniuosius keletą metų pastebimos gana dažnos ir intensyvios sausros. Tad medžiai labai reaguoja į pasikeitusias gamtos sąlygas ir atiduoda didelę dalį savo energijos tiesiog išgyvenimui.
Masiškai džiūsta eglynai, pušynus puola ligos, tad laiko klausimas kada ir kiti medžiai, kaip beržai pasakys stop. Gamtoje, kaip ir visur gyvenime turi būti balansas, tad visuomet reikia stebėti ir rūpintis gamta ir jos ištekliais, neleisti medžiams išsekti, nepersistengti ir sulos išgavimu, rūpintis medžiais ir tai daryti tinkamai, jiems nekenkiant.
„Jei visi masiškai, nežinodami pagrindinių principų imtų daryti prakirtimus ir nuleidinėti sulą, tai nebūtų nieko gero. Tai būtų galima palyginti su laukinių žvėrių šėrimu. Atrodo daromas geras darbas, tačiau po kurio laiko žvėrys patys nebemoka susirasti maisto. Taip ir sula, jei daugybę metų iš eilės ją tekinsi iš to paties medžio, po kurio laiko medis tiesiog jos nebeduos“, – sako PMSA vadovas.
Sulos sezonas prasidėjęs
Sulos gavyba – ypač trumpalaikė, tad tuo užsiima dažniausiai tik turintys miško, ar šalio jo gyvenantys, prijaučiantys žmonės.
Vilniaus ir Trakų rajono miškuose besidarbuojantis R. Biekša sako, kad čia sula pradėjo tekėti jau kovo viduryje.
„Pernai sula tekėjo jau kovo pirmoje pusėje. Šiemet pavasaris labai užsitęsė, tad ir sezonas bus trumpas. Saulėtuose miškeliuose sula bėgo anksčiau, bet kituose – dar pastebimas įšalas, tad sulos tenka laukti tik balandžio pradžioje“, – sakė R. Biekša.
